Šiemet gimnazija švenčia 45-ąjį gimtadienį, todėl nutarėme  atsigręžti į nueitą kelią bei  pateikti gausiai susirinkusiai publikai įvairiausių žvilgsnių kolekciją. Pasidžiaugėme, kad pas mus atvyko ir šiltus žodžius gimnazijai skyrė garbūs svečiai: rajono vicemeras Vaidotas Židanavičius, atgabenęs mero dovaną: didžiulį tortą, kuris po renginio visų buvo ir suvalgytas; Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, rajono švietimo įstaigų vadovai – Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė, rajono švietimo ir sporto paslaugų centro direktorius Darginas Mikėnas, rajono švietimo pagalbos tarnybos vadovė Rima Cibulskienė, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos direktorė Lina Gladkauskienė, Didžiasalio seniūnas Pranas Petkevičius, Tverečiaus seniūno pavaduotoja Dangutė Petkevičienė, UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ vadovas Antanas Pauliukėnas, rajono tarybos narė, gimnazijos tarybos pirmininkė Edita Brukštuvienė, Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro direktorė Audronė Petrovienė, Jaunojo pasieniečio būrelio vadovas Andrejus Matvėjevas, buvę mokyklos direktoriai Tadas Jarmuška ir Elena Sekonienė. Maloniai nustebino 2004 m. laidos abiturientų būrys ir jų sveikinimai mokyklai. Svečiams buvo įteikti keramikos būrelio, kuriam vadovauja dailės mokytoja Inga Pajarskienė, pagaminti suvenyrai.
O vakaronės „Žvilgsnis į mokyklos istoriją“, kurią vedė abiturientas Ligitas Artomovičius ir IIIg klasės mokinė Inga Bilaišytė, tikslas ir buvo pažvelgti į prisiminimus iš skirtingų pozicijų. Pradėta nuo istorinio žvilgsnio: viktorinos iš mokyklos istorijos. Salė dalyvavo taip aktyviai, kad vedėjai ir jų padėjėjai vos spėjo fiksuoti atsakinėjusius geriausiai. Ypač daug emocijų sukėlė užduotis, kurioje iš mokyklinės nuotraukos reikėjo atpažinti asmenybę, čia besimokiusią, o dabar dirbančią mūsų gimnazijoje. Tokių turime net šešiolika!
Po to, kai Ligitas Artomovičius ir Deinisė Sinica sušoko smagų džaivą, visi pasikvatojo iš nuotaikingo ironiško Ig klasės mokinio Kirilo Zubarevo filmuko „Mano kelias į mokyklą“. Toliau žavėjomės muzikiniais žvilgsniais: grojo gitaristas Ignas Andrijauskas, dainavo neprilygstamoji mūsų Kamilė Filipavičiūtė, kuriems pasiruošti padėjo mokytoja Valentina Sinkevič. Ji su mokytoja Dalia Suliene ir visą salę pamokė smagios dainelės.
Tikra puota ausims buvo trijų kartų šeimos ansamblis. Jame groja 1998 m. abiturientas Darius Misiūnas,  dvi jo dukros ir tėvas Juozas. O  paskutinis muzikinis žvilgsnis buvo Tverečiaus ir Vosiūnų parapijų klebono Ronaldo Kuzmicko jautriai atlikta V. Bagdono daina „Senai mokyklai“.
Bet juk pastoviausia mokyklos dalis yra mokytojai. Dauguma jų dirba šioje mokykloje nebe vieną dešimtmetį. Tad jų žvilgsnis į mokyklos istoriją buvo humoristinis vaidinimas iš trijų pamokų, prasidėjęs 1978 m. rugsėjo pirmąja, peršokęs į 1989 m. rugsėjį ir pasibaigęs 2023 m. aktualijomis. Buvo čia visko: ir guminių batų, be kurių į naujai pastatytą mokyklą negalėjai prabristi, ir mokymo priemonių bei mokinių požiūrio į mokymąsi kaitos. O  privalomoje refleksijoje buvo pastebėta, kad tikrasis mokyklos veidas priklauso ne nuo tikrintojų, programų kūrėjų, o nuo pačios mokyklos gebėjimo susivienyti, pastebėti ir priimti kiekvieną.  Mokykla visada yra vieta, kur bręsta ateitis, tai vieta, kurioje sunkiau ar lengviau augame visi – ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Tai vilties žiburys, ir taip norisi, kad jis neužgestų.
Į sceną buvo pakviesti buvę mokyklos direktoriai Tadas Jarmuška ir Elena Sekonienė, jie kartu su dabartine gimnazijos vadove Jelena Tumanoviene uždegė simbolinį vilties žibintą ir su visa sale sugiedojo mokyklos himną.
Šventė tęsėsi gimnazijos valgykloje, kur buvo laukiami visi: ir svečiai, ir mokiniai, ir mokytojai. Čia visi paragavo mero torto, vaišinosi mūsų gimnazijos virėjų kepta žuvimi ir kibinais bei kitokiais skanėstais. Gimnazijos bendruomenė širdingai dėkoja rėmėjams: UAB „Jūratės gėlės“, UAB „Birvėtos tvenkiniai“ ir buvusiems mokiniams Arnoldui Glušonok, Audriui ir Kęstučiui Spėčiams. 
Derėtų pridurti, kad aktų salę papuošė IIg klasės mokinės Ugnės Bikulčiūtės paveikslų paroda. Tapybos Ugnė mokosi Ignalinos dailės studijoje iš mokytojos ekspertės Nijolės Trinkūnienės. O trečiojo aukšto fojė mokiniai išvardino šimtą priežasčių, dėl ko verta mokytis Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje. Viena iš jų ypač originali: tai ryčiausia mokykla, bus galima įsirašyti į CV. Bet svarbiausia – mokiniai prisimena, lanko savo mokyklą daugybę metų. Tai mūsų didžiausias džiaugsmas.

Pas IIg kl. mokinius klasės valandėlėje svečiavosi sveikatos priežiūros specialistė Nadežda Labutienė. Buvo kalbėtasi ne tik apie psichotropinių medžiagų vartojimo pavojus, bet ir daug dalykų išbandyta:  testuotasi dėl rūkymo, pasimatuoti alkoholio, narkotikų poveikį imituojantys  akiniai, žaistas žaidimas „Neblaivus ir sumišęs“. Mokiniams valandėlė pasirodė ir įdomi, ir naudinga.

Artėjant didžiosioms metų šventėms pirmoji ponia Diana Nausėdienė  jau trečius metus tęsia gražią tradicinę kalėdinių žaisliukų kūrimo akciją ir kviečia papuošti jais Prezidentūros kalėdinę eglę.  Šia akcija siekiama skatinti bendrystę, dalintis šviesa ir šiluma.
Šiais metais prie akcijos, šiemet pavadintos „Angelo sparnai“,  prisijungė ir mūsų gimnazija. Mokiniai kartu su soc. pedagoge Stasyte Baranauskiene pagal pateiktas schemas gamino baltus angelo sparnus. „Tegul balti sparnai simbolizuoja mūsų kūrybos galią, nenugalimą meilės jėgą, laisvę ir taikos siekį, optimizmą bei mūsų žmonių vienybę, ryžtą ir gebėjimą didžiausius iššūkius, skriejant link bendros svajonės. Kurkime prasmingą gyvenimą ir bendrą šviesią ateitį drauge“, – taip kalbėjo D. Nausėdienė. Teišsipildo šie bendri siekiai.

Lapkričio 14 d. Ignalinoje vyko pradinių klasių mokinių kvadrato varžybos, kuriose mūsų mažųjų komanda, treniruojama Andrejaus Matvėjevo, užėmė III vietą. Sveikiname mokinius ir trenerį!

Ig klasė pirmieji mūsų rajone išbandė plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą.  Trijų dienų integruota programa iš pradžių atrodė šiek tiek gąsdinanti: nors pilietiškumas ir pirmoji medicinos pagalba girdėti ir praktiškai išbandyti dalykai, bet ypač grėsmingai atrodė išgyvenimo pagrindai, šaudyba ir ginkluotė, bendroji sauga, žygis, turint galvoje nekokius lapkričio orus.
Tačiau nuogąstavimai išsisklaidė pradėjus konkrečias veiklas. Užsiėmimus vedęs Šaulių sąjungos narys Gintaras Gruodis mokė itin svarbių dalykų: kaip išgyventi lauko sąlygomis, kaip palaikyti higieną, maitintis sausu daviniu, išgauti vandenį, pasistatyti palapinę, kaip užrišti mazgus, kad jie neatsirištų. Mokiniai sužinojo, kas tas išgyvenimo paketas, kaip saugiai įrengti laužavietę ir įkurti laužą. Jie susipažino ir su pneumatiniais šautuvais, išmoko saugiai elgtis su ginklu, sužinojo apie taiklaus šaudymo principus ir patys juos išbandė. Be abejo, labai naudinga buvo ekstremalių situacijų ABC bei pirmosios medicinos pagalbos principų pasikartojimas.
Visos veiklos pavyko ir buvo tikrai naudingos. O paskutinę dieną vyko žygis, kuriame reikėjo ir praktiškai pritaikyti orientavimosi vietovėje žinias, ir atlikti įvairias užduotis. Bet svarbiausia patirtis, pasak G. Gruodžio, buvo psichologinė: mokiniai patyrė, kaip  teisingi sprendimai ir kritinis mąstymas tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą. Nepasiėmei pirštinių ar kepurės – žinok, kad patirsi didelių nepatogumų. Pasirinkai nešti nešulį ne kuprinėje – nesiskųsk, kad sunku. Tokios pamokos įsimena.
Visi mokiniai sėkmingai įveikė kursą ir gavo baigimo pažymėjimus. Kaip  patys pastebėjo,  tokia patirtis, kurią jie sukaupė,  būtų labai naudinga kiekvienam.