Meniu Uždaryti

Rugsėjo pirmosios šventė

Rugsėjo pirmoji įžengė į gimnaziją su jaukiu šurmuliu, vaikų balsais ir gėlėmis, apsikabinimais ir senovinio skambučio pirmokėlio rankose aidėjimu. Erdvi aktų salė vos sutalpino mokinius, jų tėvelius ir senelius, mokytojus ir svečius. Direktorė Jelena Tumanovienė pradėjo šventę pakviesdama vietas scenoje užimti svarbiausius dalyvius: pirmokus, kuriuos atvedė dvyliktokai. Visiems darniai sugiedojus himną, pirmokai pristatyti gimnazijos bendruomenei, jiems įteiktos tradicinės „Ryto“ draugijos dovanos: kuprinės su mokykliniais reikmenimis. Savivaldybės parengtus mokyklinių priemonių rinkinius jiems padovanojo ir šventėje dalyvavęs rajono vicemeras Imantas Umbražiūnas. Savo sveikinimo žodyje jis linkėjo siekti svajonių ir nebijoti sunkaus darbo – mokymosi. Padėkos raštus už puikų mokymąsi vicemeras įteikė Godai Marijai Brukštutei ir Jurgitai Pauliukėnaitei.
Vienybės, kantrybės, drąsos linkėjo ir kiti svečiai: seniūnas Aivaras Lozda, gimnazijos tarybos pirmininkė Edita Brukštuvienė, klebonas Ronaldas Kuzmickas, pasieniečių būrelio vadovas Andrejus Matvėjevas. Rugsėjį ir mokyklą pasveikino pirmokai, sveikinimo žodžius tarė ir jų bei abiturientų tėveliai. Dvyliktokų vardu kalbėjo Ligitas Artomovičius. Direktorė paskelbė 2023 – 2024 mokslo metų pradžią ir visi išskubėjo į pirmąją pamoką. Belieka laukti ir siekti, kad visi geri palinkėjimai išsipildytų.

Vasaros stovykla

Prasidėjus vasaros atostogoms birželio 12-16 dienomis gimnazijoje vyko dieninė vaikų vasaros stovykla „Salinukas“, kurią lankė 29 pradinukai. Kiekviena klasė tradiciškai tapo būriu, susikūrė emblemas, iškėlė būrio vėliavas. Vaikai smagiai leido laiką sportinėse, meninėse, kultūrinėse  veiklose. Vyko į edukacines programas „Bandelių  pyrago kepimas“ ir „Gamtos pažinimas“, kurios vyko Paliesiaus dvare. Susipažino su dvaro aplinka ir istorija, plėtė žinias apie vaistažolių įvairovę ir jų vaistingąsias savybes, pabuvojo konditerių vaidmenyje – grupėse draugiškai ir atsakingai formavo kvapnius pyrago kepinius.
Pasigrožėti triušiukais, tauriaisiais elniais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais stovyklautojai vyko į „Triušiukų slėnį“, kuriame ne tik praturtino žinias, bet ir patyrė daug teigiamų emocijų.
Stovyklos programa rūpinosi pradinių klasių mokytojos: Liudmila Račkauskienė, Danutė Misienė, Dalia Sulienė, talkino logopedė Emilija Leščik ir mokytojo padėjėja Kristina Litvinovienė.
Penkios dienos stovykloje pralėkė kupinos veiklų įvairovės ir neišdildomų įspūdžių.
Mokytoja Dalia Sulienė

Išvyka į Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklą

Vieną gražią dieną Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 1 klasės mokiniai ir priešmokyklinukų grupės vaikai sugužėjo į Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklą.
Vaikai susipažino su įvairiais muzikos instrumentais: kanklėmis, smuiku, klasikine gitara, akordeonu, fortepionu, klarnetu, saksofonu, trimitu.
Muzikos mokyklos mokiniai ne tik atliko įvairių žanrų muzikinius kūrinius, bet ir papasakojo demonstruojamų instrumentų atsiradimo istorijas.
Mūsų mažieji buvo aktyvūs klausytojai, praplėtė savo žinias apie klasikinę muziką ir grįžo į namus pilni teigiamų emocijų ir įspūdžių.
Mokytoja Liudmila Račkauskienė

Atminties neištremsi

Birželio 14 dieną prisimename kaip vieną skaudžiausių Lietuvos praeities įvykių – žmonių trėmimai į Sovietų Sąjungos platybes, tūkstančius kilometrų nuo gimtosios žemės, nuo savų namų.  Skaitant, klausant buvusių tremtinių prisiminimų, mums sunku įsivaizduoti,  ką teko patirti šiems žmonėms. Dauguma jų tada buvo tik vaikai, kurie daug ko nesuprato, bet kartu su tėvais ir seneliais išgyveno pačius baisiausius savo gyvenimo metus.
 Šią dieną mūsų  gimnazijos mokiniai  tris pamokas taip pat dalyvavo įvairiose veiklose, skirtose Gedulo ir vilties dienai paminėti.  Visiems mokiniams, nuo pačių mažiausių iki vyresniųjų, visada svarbu priminti, kuo ypatinga ši diena. Apie trėmimus kalbame ir per kitas  pamokas, kai mokomės  Lietuvos istoriją sovietmečiu. Tad vaikai geba paaiškinti, kas tai yra, kokios tremties priežastys ir kokios pasekmės. Pirmą pamoką įvairių dalykų mokytojai pradėjo nuo trumpo priminimo apie šios dienos svarbą. Skaitėme eiles, tekstus.  Tada prisidėjome prie Lietuvoje vykdytos akcijos, skaitėme ištremtųjų pavardes, vardus, grįžo, negrįžo, ar nežinoma, koks žmogaus tolimesnis likimas. Tokiu būdu kiekvienas tremtį patyręs žmogus nors trumpam prisimenamas, pagerbiamas, perkeliamas iš praeities į dabartį. Juk gražiai pasakyta: „ atminties neištremsi“.  Antrą pamoką žiūrėjome  filmą „ Išlikti ir papasakoti“  apie Permės ir Tiumenės srities tremtinius. O trečia pamoka virto juodais ir baltais paukščiais – gedulo ir vilties simboliais. Kaip ir viskas šiame pasaulyje turi savo tamsiąją ir šviesiąją pusę. Bet svarbu, kad tos šviesos ir vilties būtų daugiau.
Mokytoja Danguolė Mikulėnienė

Pradinukai kepė duoną

Nuo senų senovės lietuviai duoną laikė namų, jų šilumos ir jaukumo simboliu. Duona – vienas seniausių žmonių valgių. Duoną valgome visi, tačiau retai kada pagalvojame, kaip ir kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Todėl šiais mokslo metais pradinukai pasirinko edukacinį užsiėmimą „Duonos kelias“, kuris vyko Naujojo Daugėliškio bendruomenės namuose. Edukaciją vedė Indrė Gruodienė.  Mokiniai sužinojo apie javų rūšis, baltą ir juodą duoną, sužinojo apie senovės lietuvių šeimose gyvavusias tradicijas ir papročius.
Edukacinės programos metu pradinukai, savo mažutėmis rankelėmis sušildę užminkytos duonos kepalėlius, pažymėję vardo raidele ar kitokiu ženklu, stebėjo duonos kepimo procesą. Kol duonelė kepė,  vaikai aplankė ten veikiantį muziejų, kuris jiems nepaprastai patiko: buvo galima liesti, išbandyti visus ten esančius eksponatus! Į namus vaikai grįžo nešini duonos kepalėliais, kuriais pradžiugino savo artimuosius.
Mokytoja Danutė Misienė

Gedulo ir vilties dienos minėjimas gimnazijoje

Birželio 14 d. gimnazijos muziejuje vyko renginys, skirtas ne tik šiai liūdnai dienai paminėti, bet ir dovanoms priimti.
Didžiasalietė visa širdimi iki pat šių dienų, nors jau seniai čia negyvena, Liudgarda Savickaitė nutarė padovanoti savo gimtojo krašto gimnazijos muziejui pačios dėvėtą tautinį aukštaitišką kostiumą ir studentišką kepurę. Kadangi ji yra ir liūdnos šio krašto partizanų istorijos žinovė, apie tai rašiusi ir savo atsiminimų knygoje „Didžiasalis –  mano gimtinė“, ir daugelyje eilėraščių, buvo susitarta dovaną įteikti būtent šią dieną.
Dar vieną dovaną muziejui įteikė gimnazijos bendruomenei pažįstamos, buvusios partizanų ryšininkės Genės Žalnieriūnaitės- Martinėnienės (slapyvardžiai „Mėta“, „Žibutė“), dukterėčios: Birutė Adomaitienė ir Nijolė Pavlova. Muziejaus eksponatus papildė Žibutei 90-ojo gimtadienio proga dovanotas medalis „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“, didžiulis nuotraukų albumas, keletas knygų apie Lietuvos partizanus. Beje, kai Lietuvos kariuomenės atstovai atvyko įteikti gerb. Genei medalį, ji prieš keletą valandų buvo išvežta į ligoninę… 2019 m. ši daug iškentėjusi moteris mirė.
Buvo prisiminti ir mūsų krašto tremtiniai ir politiniai kaliniai, kurių daugelis atgulė amžino poilsio nesvetingoje Sibiro žemėje, partizanai, kurių palaidojimo vietos nėra žinomos… Mokiniai deklamavo L. Savickaitės, Žibutės, kitų autorių knygoje „Palinko liepa šalia kelio“ spausdintus eilėraščius, dainavo patriotines dainas. Kadangi  renginys organizuotas su IKC Didžiasalio padaliniu, ne vieną ašarą nubraukti privertė Valentinos Sinkevič ir Dalios Sulienės atliekamos dainos, kurioms žodžius sukūrė L. Savickaitė, ir Žibutės labai mėgta „Palinko liepa“.
Ačiū už dovanas muziejui, dainas, eilėraščius ir buvimą kartu minint šią Lietuvai liūdną dieną.
Mokytoja Nijolė Berdikšlienė

Didžiasaliečiai gynė Aukštaitijos regiono garbę

Birželio 8 d. Vilniuje, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, vyko respublikinių varžytuvių „Mūsų lobynai“ ir mokinių, gebančių kalbėti tarmiškai, varžytuvių „Tarmių lobynai“ finaliniai turai.
Varžytuvių tikslas – siekti etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir suaktualinimo, skatinti mokinius domėtis ir pažinti gimtojo krašto tradicinę kultūrą, ugdyti etnokultūrinį kūrybiškumą, baltišką pajautą, puoselėti tarmes, papročius ir tradicijas.
Varžytuvių dalyvių pasirodymus vertino patyrusi komisija: dr. Aurelija Gritėnienė, Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotoja, dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė, Lietuvos istorijos instituto vyresn. mokslo darbuotoja, Loreta Lichtarovičienė, Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos etninės kultūros mokytoja metodininkė.
Varžytuvių vedėjas Darius Mockevičius džiaugėsi pavienių pasakorių tarmės puoselėjimu, rasdamas laiko pakalbinti kiekvieną dalyvį. Juk pasaulyje mes, ko gero, esame patys unikaliausi, nes tokioje mažoje teritorijoje turime tiek daug ir tokių skirtingų tarmių, kurių skambesį ir išgirdome ,,Tarmių lobynų“ etnokultūros varžytuvėse. Šįkart Aukštaitijai atstovavo Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos IVg kl. mokinys Algirdas Pauliukėnas. Tai paskutinis mokyklinis Algirdo, užaugusio su „Tramtatuliu“ ir „Tarmių lobynais“, konkursas, ir labai smagu, kad jo pasakojimas buvo įvertintas I – ąja vieta.
Gražiai pasveikintos ir „Mūsų lobynų“ varžytuvių visų regionų komandos: Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos bei Žemaitijos. Taip simboliškai užbaigiamas Lietuvos etnografiniams regionams skiriamų atmintinų metų ciklas. Ir čia Aukštaitijos regionui atstovavo Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos moksleiviai: Algirdas Pauliukėnas, IVg kl., Silvestras Pilipenko, IIIg kl., Danielė Cvek, IIIg kl., Kamilė Filipavičiūtė, IIg kl., Julius Martinėnas, Ig kl. ir Jurgita Pauliukėnaitė, 7 kl. Ši komanda varžytuvėse užėmė II vietą.
Varžytuvės labai šiltai subūrė visų regionų dalyvius, buvo puiki proga aktualizuoti savitą kiekvieno regiono tradicinę kultūrą. Moksleivių komandos stebino savo krašto, tautinio kostiumo išskirtinumu, rodė tautosakos paveldą, mokė tik jų etnografiniam regionui būdingų šokių, dainų, žaidimų, supažindino su kulinarinio paveldo išskirtinumu. Kiekvienas regionas yra unikalus ir nepakartojamas, tačiau šiose varžytuvėse visi jautėsi tarsi didelė darni šeima. Džiaugiamės, kad mūsų gimnazistai, paruošti mokytojos Skaidrės Pauliukėnienės, deramai įsilieja į šią šeimą, ir sveikiname puikiai pasirodžius!

Dalyvauta įdomiame renginyje

Birželio 8 d. 6 klasės mokiniai kartu su vadove Danguole Mikulėniene ir biologijos mokytoju Kęstučiu Vaitkevičiumi dalyvavo Aukštaitijos nacionalinio parko naujajame pažintiniame take moksleivių rašinių ir piešinių konkurso „Kodėl noriu būti miškininku“ darbų parodos atidaryme.
Mokiniams vyko įvairios edukacijos: susitikimas ir diskusija su gamtos fotografu, LRT laidos „Gamtininko užrašai“ autoriumi Mariumi Čepuliu, Miškų ir ekologijos fakulteto Ornitologų klubo, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Švenčionėlių rajonų jaunųjų gamtininkų pažintinės programos.

Profesija iš arčiau

Jau nebe pirmus metus mokyklose vyksta įvairios akcijos, renginiai ir susitikimai, skirti karjeros planavimui ir bendruomenės įtraukimui „Šok į tėvo klumpes“. Ir mūsų gimnazijoje vyksta renginys ta pačia tema. Tik mes nešokinėjame į klumpes ir ne visai į tėvų, bet stengiamės pristatyti įvairias profesijas iš arčiau. Kiekviena klasė nuo pačių mažiausių pirmokų iki vienuoliktokų rengia pristatymus. Dvyliktokams jau davėme pailsėti, jie tą dieną kaip tik planavo savo ateitį laikydami lietuvių kalbos egzaminą. Bet mes esame jiems dėkingi už praeitų metų gaisrininkų pristatymą. Puikus informatyvumo, kūrybiškumo ir humoro derinys
Šiemet vėl turėjome įvairiausių profesijų ir labai skirtingų pristatymų. Pirmokai-antrokai muzikos pagalba gydė žvėrelius, o vyresni pirmokai ( IG) ragino tapti vaistininkais. Turėjome mažesnių ir didesnių mūrininkų, tinkuotojų, apdailininkų brigadą, išsamų praktikos ir teorijos derinį ( 4 klasė ir III G). Šeštokai padirbėjo žurnalistais pristatydami suvirintojo darbo specifiką, parengė video interviu. Galima sakyti, čia trumpai įšokome į tėvo batus, nes buvęs gimnazijos mokinys Vidmantas Spėčius yra ir vieno šeštos klasės mokinio tėtis. Tada teoriškai su penktokais pasivažinėjome krovininių transporto priemonių vilkikais. Pardavinėjome butus su II G nekilnojamojo turto agentais. O pavargę nuo įvairiausių darbų suplanavome kelionę ir užsisakėme vietas viešbutyje. Čia mus sutiko simpatiška registratorė, kurios darbas nėra vien maloniai šypsotis ir svečius registruoti. O ir tie svečiai būna įvairūs. Kai kurie pasitaiko labai įtartini, tenka kviesti apsaugą ar net policiją. Tą dieną trečiokams policininkams darbo ir taip netrūko, nes dar teko vykti sulaikyti banko plėšikus. Tad gynė, saugojo ir padėjo.
Smagiausia būna, kai vaikai turi idėjų, patys gamina priemones pristatymams, renka informaciją, vaidina, o ypač kai nebijo lipti ant scenos ir pasirodyti „gyvai“.
Mūsų improvizuota užimtumo tarnyba tą valandą padirbėjo visapusiškai ir užregistravo vėl visus atvykti 2024 m. birželio mėnesį.
Mokytoja Danguolė Mikulėnienė