Kovo 20 dieną – Žemės dieną – Naujojo Daugėliškio mažieji gavo laišką. Jį parašė pievos vabalėliai, drugeliai ir boružėlių šeima. Perskaitę jį, vaikai svarstė, ką gi reikėtų padaryti jiems, kad pievos gyventojams būtų saugu gyventi mūsų planetoje-Žemėje. Nusprendę, kad saugos, mylės ir gerbs mūsų Žemę, vaikai davė priesaiką jai. Vėliau piešė piešinius „Pavasarinis miškas“.
Dūkšto skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai kūrė mozaiką „Žemės spalvos”. Prisijungė prie Kauno menų darželio „Etiudas“ tarptautinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų projekto „Paukščiai parneša pavasarį”, kuris kvietė Žemės dieną paminėti atskleidžiant paukščio ir medžio ryšį. Kėlėme inkilus.
Mokytoja G. Sobčikienė
Kovo 15 dieną grupė gimnazijos mokinių vyko į Vaišniūnų girininkiją, kur dalyvavo inkilų kėlimo šventėje „Paukščiai grįžta namo“. Renginio metu buvo kabinami inkilai.
Kovo 21 dieną 7 ir IIIg klasės mokiniai su technologijų mokytoju Dariumi Vitėnu ir biologijos mokytoju Kęstučiu Vaitkevičiumi mokyklos teritorijoje iškabino inkilus. Juos pagamino mokiniai kartu su technologiju mokytoju. Keli inkilai pakabinti ir gyvenvietės parke. Tikimės, kad netrukus šiuose nameliuose apsigyvens sparnuočiai ir džiugins mus savo giesmėmis.
Biologijos mokytojas Kęstutis Vaitkevičius
Kovo viduryje gimnazijos 5-8 klasių mokiniai dalyvavo dviejose išskirtinėse pilietiškumo pamokose. Paskaitą-pamoką vedė Utenos apskrities plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės neformaliojo švietimo mokytoja Kotryna Vitkūnaitė. Mokiniai buvo supažindinti su šaulių sąjungos įkūrimo istorija, jų indėliu tarpukario ir sovietmečio laikotarpiais. Mokytoja Kotryna daug pasakojo apie šiandieninę veiklą su mokiniais, stovyklas. Buvo parodyti filmukai, kurie leido lengviau suprasti, kokia yra svarbi ir kartu smagi šaulių veikla. Svarbi valstybės piliečio formavimuisi, o kartu asmenybės augimui, savęs pažinimui ir išbandymui. Ypatingai mokiniams patiko praktinė veikla, kur mokėsi kaip naudotis pirmos medicininės pagalbos priemone – turniketu. Vienas kitam „stabdė kraujavimą“ kojose ir rankose. Vaikai buvo labai smalsūs. Uždavė daugybę klausimų ir ne vienas rimtai susidomėjo galimybe sudalyvauti šaulių stovyklose. Mokytoja Kotryna pasidžiaugė, kad senai buvusi tokioje mokykloje, kur tokie aktyvūs, draugiški ir bendraujantys mokiniai.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė
Kovo 15 d. Didžiasalio „ Ryto“ gimnazijos jaunojo pasieniečio būrelio nariai, dalyvavo sienos su Baltarusijos Respublika ruože, vykusiame Vilniaus pasienio rinktinės organizuotame Jaunojo pasieniečio būrelių narių pėsčiajame žygyje, skirtame Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Penktadienio rytą į jau tradicinį žygį Švenčionių pasienio užkardos pareigūnų parinktu maršrutu susirinko visų Ignalinos regione veikiančių dvylikos rinktinės Jaunojo pasieniečio būrelių nariai, jų vadovai. Iš viso susibūrė per 130 žygeivių. Įveikus 8 kilometrų distanciją žygio dalyvius Švenčionių pasienio užkardoje pasitiko užkardos vadas Raimondas Bučelis, kuris pasveikino įveikus žygio distanciją, papasakojo apie užkardos veiklą ir visus pakvietė pasižiūrėti kinologo Aleksandro Duneco su tarnybiniu šunimi Conan Vilkolakis pasirodymo. Kadangi šis jau tradicija tapęs žygis neįsivaizduojamas be pasienietiškos košės, todėl pareigūnai vaišino rinktinės logistų išvirta koše ir arbata.
Visai neseniai paskelbti nacionalinio moksleivių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ finalininkai, kurių komandiniai darbai pateko į geriausiųjų dešimtuką. Šis projektas, tai jungtinis VU Istorijos Fakulteto, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM, Kultūros ministerijos ir portalo „15 min“ konkursas, skatinantis moksleivių domėjimąsi Lietuvos istorija, partizaniniu pasipriešinimu. Šiemet tarp finalininkų buvo ir Didžiasalio „Ryto“ moksleivių komanda ( Jurgita Pauliukėnaitė, 8 kl., Mantas Tekorius, IIIg kl., mokyt. Skaidrė Pauliukėnienė), sukūrusi filmą „Partizanų fotografas“.
Filmo kūrėjų grupė, kartu su bendraminčiais ir moksleivių palaikymo komanda, istorijos mokyt. Danguole Mikulėniene, raštinės administratore Ramune Kapliukiene, anksčiau dalyvavusia su moksleiviais, ne kartą laimėjusiais šiame konkurse, buvo pakviesta į Vilniuje organizuojamą Pilietinio sąmoningumo ir istorijos dienos renginį. Mokiniai dalyvavo istorijos pamokoje Vilniaus universitete, klausė Antano Terlecko paskaitos apie 1945–1958 m. pasipriešinusių sovietinei okupacijai partizanų ir jų ryšininkų istorijas, užrašytas knygoje „Laisvųjų testamentai / Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai“. Vėliau apsilankė Signatarų namuose, dalyvavo edukacijoje „Šifras LAISVĖ“, kurioje sužinojo ir patys išbandė partizanų šifrą „Ungurys“. Naudodami šifravimo abėcėlę, įterpdami klaidingus skaičius ir surašę rakto skaitmenis su aritmetiniais ženklais bei atlikdami matematinius veiksmus stulpeliu, užšifravo savuosius sakinius. Po to moksleiviai net keletą valandų praleido edukacinėje programoje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur iš arčiau susipažino su būsimų karininkų gyvenimu, išbandė taiklumą lazerinių ginklų šaudykloje, susipažino su kariniais ginklais, buvo pavaišinti skaniais „kariūniškais“ pietumis. Pilietinio sąmoningumo ir istorijos diena tikrai neprailgo, o mokiniai grįžo pasisėmę patirties, naujos informacijos bei idėjų.
Gausus būrys gimnazijos mokinių ir mokytojų dalyvavo įdomiame susitikime su Gediminu Ivanausku-Ivanule, pro lygos drifteriu ir ralio pilotu. Susitikimą organizavo Didžiasalio gyvenvietės biblioteka. Kalbinamas bibliotekininkės Audronės Filipavičienės charizmatiškas svečias papasakojo apie pagalbą, teiktą Ukrainai pirmosiomis karo dienomis ir vėliau, paminėjo važiavęs į karo niokojamą šalį dvidešimt kartų. Pasak jo, dalinosi su klausytojais tuo, kas liko už kadro Ukrainos operacijoje. Kiek daug gali vienas žmogus – tokia mintis kilo dažnam susitikimo dalyviui. Svečias pasakojo, kad ne kartą pagalbos iš Lietuvos kolonai teko patirti oro antskrydžius, ypač pabrėžė paprastų žmonių vienybę ir pasiryžimą padėti kenčiančiai šaliai.
Paskui pašnekovas pasidalino mintimis ir vaizdais iš lenktyninko, drifterio gyvenimo patirties. Susirinkusius jaunus žmones domino, kokią mašiną jis vairuoja, kiek tai kainuoja, kur galima išmokti driftinti, kaip tapti lenktynininku. Daugybė šalių aplankyta dalyvaujant varžybose, daugybė neužmirštamų įspūdžių patirta! Svečio atsivežta nuotraukų parodėlė po susitikimo beregint ištirpo, nes gavę leidimą pasiimti nuotraukas klausytojai rikiavosi autografo, dažnas prašė kartu nusifotografuoti. Energija trykštantis jaunas vyras sužavėjo veiklumu, pilietiškumu ir iškalba. Sėkmės jam trasose!
Nepilnas mėnuo skiria dvi itin svarbias Lietuvai datas. Rodos, tik pasidžiaugėm šiltu ir spalvingu Valstybės atkūrimo dienos minėjimu, o čia pat jau ir Nepriklausomybės atkūrimo šventė! Darbai darbeliai mokykloje veja vienas kitą ir pinasi į gražią šventinę juostą. Per tą mėnesį gimnazijos lituanistės tradiciškai organizavo Lietuvių kalbos dienų pamokas. Aštuntokai su mokytoja Nijole Keraitiene ir abiturientai su mokytoja Skaidre Pauliukėniene turėjo atviras pamokas „Lietuvių kalbos išskirtinumas Europos Sąjungos kontekste“. Juk 2024 – ir Europos Sąjungos metai! Gera proga prisiminti šios organizacijos kalbų politiką – tai daugiakalbystė, kur visos kalbos vienodai svarbios. O oficialių kalbų ES – net 24. Šią informaciją mokiniai susirado internete. O jau paskui buvo gilinamasi į archajiškiausius lietuvių kalbos bruožus, jos artimumą indoeuropiečių prokalbei. Mokiniai ne tik skaičiavo, kiek procentų gyvų baltų kalbų išliko iki šių laikų, bet ir aiškinosi konkrečių frazeologizmų reikšmes, patys kūrė.
Kūrybos temą pratęsė kovo 6 d. gimnazijoje viešėjusi viena ryškiausių mūsų rajono kūrėjų – net penkių knygų autorė Nijolė Labuckaitė-Bielinienė. Pamokoje „Lietuviško žodžio skambesys eilėraščiuose“ ji susitiko su penktokais, kurių mokytoja Nijolė Berdikšlienė kalbino poetę apie jos kelią į kūrybą, o paskui, gavę jos patarimų, mokiniai patys po eilutę kūrė eiles grupėmis. Visiems labai patiko kūrėjos pasakojimas apie tai, kaip ją, anksčiau numatyto laiko gimusią, tėvai parsivežė iš ligoninės ir paguldė į stalčių, iš kurio išėmė knygas. Ir paskui, kai ji pradėjo vaikščioti, spėdami dukrelės ateitį pridėliojo visokių daiktų: maldaknygę, rožinį, knygą, samtį – ką gi ji pasirinks? Žinoma, Nijolė pasirinko knygą. Visas jos gyvenimas ir susijęs su knygomis: pati labai daug skaito, ilgus metus dėstė įvairiose mokyklose lietuvių kalbą ir literatūrą, o ką jau kalbėti apie pačios išleistas knygas!
Aštuntokai su mokytoja Nijole Keraitiene gilinosi į senžodžių prasmę ir grožį N. Bielinienės poezijoje. Jie pasirinko paskutinį rinkinį „Vingiorykštė“, jo ciklą „Saulėratis. Mėnesiai skraiduoliai“ ir simboliškai eidami metų ratu skaitė eiles apie mėnesius, stengėsi įsiminti poetės pateiktus jų senovinius pavadinimus, atpažino meninės raiškos priemones. Ar žinojote, kad ragas – tai vienas iš senovinių sausio pavadinimų, gegužė buvo vadinama žiedžiumi, liepa – griežle, o rugsėjis – grybaulia? Poetė pakomentavo, kaip dirba su žodynu, kokie svarbūs jai atrodo senieji žodžiai, kokius gilius žmogaus ryšius su gamta jie atskleidžia. O aktyviausiems aštuntokams dar ir savo knygelių padovanojo, ir autografus užrašė!
Trečioji pamoka vyko aktų salėje. Į ją rinkosi mokytojos Skaidrės Pauliukėnienės mokomi IIg, IIIg, IVg klasių mokiniai, paruošę namų darbus. Pasirinkę temą „Garso, vaizdo ir žodžio dermė N. Labuckaitės-Bielinienės eilėraščiuose“, vyresnieji mokiniai ją ir pristatė. IIg klasės mokinė Deinisė Sinica raiškiai skaitė pasirinktą eilėraštį, gitara akompanuojant Ignui Andrijauskui, Ugnė Bikulčiūtė nupiešė iliustraciją. IIIg klasės mokinė Kamilė Filipavičiūtė dainavo pačios sukurtą dainą pagal pasirinktą eilėraštį, vienuoliktokai taip pat piešė iliustraciją. O abiturientai visi padainavo „Dainą apie Dūkštą“, akompanuojant Ligitui Artomovičiui besikeičiančių vaizdų fone. Paskui kūrėją, pradžiugintą ir įkvėptą mokinių kūrybingumo, kalbino mokytoja N. Keraitienė. Pokalbyje atsiskleidė turtinga ir gili N. Bielinienės poezijos tematika: nuo žmogaus išgyvenimų iki išnykusių kaimų, nuo lietuvių mitologijos iki mįslių apie augalus ir saulėračio. Ir visa tai taip žodinga, įdomu, kūryba pilna išnašų, kuriose poetė kantriai, mokytojiškai aiškina senžodžių reikšmes. Mokiniai taip pat klausinėjo kūrėją apie įkvėpimo šaltinius, apie kūrybos procesą. Ir čia išdalinta daug knygelių aktyviausiems, norintys gavo autografus. Poetė parodė ir savo paskutinius rankraščius, ją dominantį lietuvišką žuvų horoskopą, kažkada Eugenijos Šimkūnaitės sudarytą. Paskui ji apsilankė gimnazijos muziejuje. Iš šio susitikimo visi jo dalyviai tikrai pasisėmė įkvėpimo.
Taip pavadintas plakatas laukė gimnazijos bendruomenės pirmame aukšte nuo pirmadienio. Tokio šventimo iniciatorė istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė kreipėsi į visus taip: „Šią savaitę, švęsdami Laisvę, būkime išradingi, drąsūs, kūrybiški ir priimkime įvairiausius iššūkius, kuriuos mesime vieni kitiems!“
Tad nuo antradienio antrame aukšte visų laukė ramios pramogos: šaškių turnyrai, Doble žaidimo partija, Lietuvos dėlionės. Jos turėjo pasisekimą tiek tarp vyresnių, tiek tarp mažųjų. Trečiadienio pertraukos skirtos sportiniams iššūkiams: šokinėjimas per šokdynę, rankos lenkimas ir panašiai. Septintokai ir šeštokai azartiškai rungėsi virvės traukimo varžybose, o Nojus Matieša, Karina Sobolevskaja, Julius Martinėnas ir Ligitas Artomovičius per pusę minutės sugebėjo peršokti per šokdynę po 50-60 kartų. Ketvirtadienio pertraukas pagyvino patriotinės dainos ir mažųjų šokiai pirmame aukšte, o po keturių pamokų antrame aukšte į eilę rikiavosi gimnazijos ilgaplaukės pinti kasų. Į šią akciją įsijungė ir mokytojos, ir sveikatos priežiūros specialistė Nadežda Labutienė. Penktadienį pradinukai gamino vėliavėles, visi norintys antrame aukšte dėliojo dėliones su Seimo ir partizanų apygardų vaizdais, skambėjo lietuviška muzika.
O saulėtą Kovo 11-osios rytą pradinukai su mokytoja Danute Misiene vyko į bendrą IRKC Didžiasalio padalinio ir gimnazijos šventinį minėjimą prie Augustino Voldemaro gimtosios sodybos vietos. Čia apie Kovo 11-osios reikšmę mums visiems kalbėjo Didžiasalio seniūnas Pranas Petkevičius, renginį vedęs Juozas Navickas, gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Sereičikienė, Voldemarų giminės atstovas Geroldas Voldemaras. Šilta mokinukų kompozicija, kurią parengė mokytoja Danutė Misienė, smagios Egilijos Tarasevič atliekamos dainos, kurių mokė Valentina Sinkevič, sušildė visų širdis. Renginyje dalyvavo ir pasieniečiai, ir gausus būrys krašto žmonių. Lietuvos himnas vainikavo pilietiškumo mėnesio renginius gimnazijoje ir ryčiausiame Lietuvos pakrašty.
Šiemet, kovo 11-ąją, minėsime 34-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, ir kad pasididžiavimo jausmas Lietuva taptų stipresnis, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys vaikai, tėvai, mokytojai buvo pakviesti bėgimu sveikinti Lietuvą. Todėl, kovo 7 d. mažiausi gimnazijos ugdytiniai dalyvavo Tarptautiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų projekte-pilietinėje iniciatyvoje „Bėgu Lietuvai 2024“, skirtoje paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Visi vaikai ir mokytojos, pasipuošę Lietuvos trispalvės aksesuarais, draugiškai dalyvavo bėgime.
