Meniu Uždaryti

Istorija

1978 m. rugsėjo 22 d. buvo pasirašytas nebaigtos įrengti Didžiasalio vidurinės mokyklos priėmimo aktas. Po kelių dienų prasidėjo pamokos.
Taip pradėta rašyti mūsų mokyklos istorija. Vidurinės mokyklos įkūrimas jau gerokai išaugusioje statybinių medžiagų kombinato darbininkų gyvenvietėje buvo reikalingas kaip oras.  Darbininkų vaikai mokėsi vietos pradinėje, Dysnos aštuonmetėje, Tverečiaus ir Vidžių (Baltarusijos Respublika) vidurinėse mokyklose.
Gyvenvietė įsikūrusi kone ryčiausiame Lietuvos kampelyje, pačiame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Nuo mokyklos įkūrimo iki 1994 m. gegužės mėnesio mokykloje buvo mokoma lietuvių ir rusų kalbomis. 1994 m. buvo atidaryta nauja rusiška mokykla, o mūsų mokykla pavadinta Didžiasalio „Ryto“ vidurine mokykla. Po vidurinio ugdymo programos akreditavimo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-98 Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ vidurinė mokykla tapo gimnazija. 2014 m. gegužės 29 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-61 įsteigtas Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Naujojo Daugėliškio skyrius. Nuo 2020 m. prie gimnazijos prijungti Naujojo Daugėliškio ir Dūkšto skyriai, funkcionavę dvejus metus su jungtiniais klasių komplektais. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pagal Vyriausybės nutarimą, neleidžiantį sudarinėti jungtinių klasių 5-10 klasių koncentre, Naujojo Daugėliškio skyriuje liko jungtinė ikimokyklinio ugdymo grupė ir 10 klasė, Dūkšto skyriuje – jungtinė 2-4 klasių grupė,  priešmokyklinė ir jungtinė ikimokyklinio ugdymo grupė. Be to, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. prie gimnazijos prijungtas vaikų darželio  „Šaltinėlis” Didžiasalio skyrius, kuriame  jungtinėje  ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinėje  grupėse ugdomi 26 vaikai.

1978 m. rugsėjo 22 d. mokykloje mokėsi 293 mokiniai. 1987–1988 m. m. mokėsi 598 mokiniai ir tai buvo didžiausias mokinių skaičius mokyklos istorijoje. 1980 m. mokyklą baigė 17 abiturientų. 1990 m. mokyklą baigė 26 abiturientai ir tai buvo pats didžiausias abiturientų skaičius mokyklos istorijoje. Nuo 1980 m., kai išleista  pirmoji laida,  iki 2022 m. rugsėjo 1 d. mokyklą baigė  741 mokinys (skaičiuojant su Naujojo Daugėliškio skyriumi).

1978 m. rugsėjo 22 d. mokykloje dirbo 26 mokytojai. 1987 m. mokykloje dirbo 50 mokytojų ir tai buvo didžiausias mokytojų skaičius mokyklos istorijoje. Šiuo metu mokykloje dirba 33 mokytojai dalykininkai ir 1 neformaliojo švietimo mokytojas, du mokytojo padėjėjai.
Direktorius Tadas Jarmuška  vadovavo nuo mokyklos atidarymo iki 2006–2007 m. m. pabaigos. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. direktorė Elena Sekonienė.  Nuo 2022 m. kovo 14 d. direktorė Jelena Tumanovienė.

Mokykla  įkurta daugiakalbėje seno Tverečiaus krašto gyvenvietėje, tad nuo pirmųjų gyvavimo metų  esame prisiėmę misiją išsaugoti ir skleisti šio krašto kultūrą, istoriją, ugdyti mokinių pilietiškumą, pasididžiavimą gimtine,  į tai įtraukti ir krašto bendruomenę. Šią misiją įgyvendiname nuolat. Ji vykdoma per kasmetines vakarones, dar 1988 m. įkurtą ir nuo to laiko labai išplėstą gimnazijos muziejų bei aktyvią kraštotyrinę ir  etnokultūrinę veiklą.

 Nuo 1984 m. mokykloje kasmet vyksta vakaronės, skirtos šio krašto žmonėms paminėti. Pirmoji buvo skirta dainų karalienei iš Sekonų kaimo Kristinai Skrebutėnienei ir ją 1934 m. atradusiam tautosakos rinkėjui Juozui Aiduliui. Pasitelkę prisimenančius žmones suradome ir pažymėjome jos kapą, ant kurio 1987 m. Dailės instituto studentai pastatė ąžuolinį koplytstulpį. Dabar kapas įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą, 2015 m. gimnazijos iniciatyva kapavietė pertvarkyta, o K. Skrebutėnienei skirtos vakaronės su jos giminaičiais, tautosakos tyrėjais, kultūros žmonėmis vyko dar bent trejetą sykių, kad   naujos mokinių kartos sužinotų apie ją.  Vakaronėse esame pagerbę tautosakos rinkėją Leoną Bielinį, krašto knygnešius, dainininkes ir pasakų sekėjas, muzikantus, Nepriklausomybės akto signatarą profesorių Česlovą Kudabą, krašto tremtinius ir politinius kalinius, kalbininką A. Dundulį ir t.t. – iš viso arti šimto žmonių. Vakaronėse  yra dalyvavę ne tik buvę mūsų mokiniai, krašto šviesuoliai, bet ir Baltarusijos lietuviai, Adutiškio, Zarasų moksleiviai. Gimnazijoje, jos renginiuose, kraštotyros muziejuje lankėsi prof. Zigmo Žemaičio dukra Irena Geniušienė, Augustino Voldemaro giminės. 2019 m. vakaronė skirta Vietovardžių metams, prieš tai rengta bendra ekspedicija su krašto bibliotekomis. Paskutinė 2022 m. vakaronė „Mes – pasienio vaikai” skirta pasienio šimtmečiui. Joje dalyvavo ir su ryčiausio Lietuvos pakraščio istorija susipažino visų rajono gimnazijų pasieniečių būreliai.

Mūsų veikla domina visuomenę. Gimnazija pristatyta ir surengta ekskursija po kraštą  „Ryto“ draugijos nariams ir Pietryčių Lietuvos mokytojams, Ignalinos kraštiečių klubo nariams, Ignalinos rajono mokytojams, lankytojams iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Raseinių, Švenčionių, Vokietijos, Baltarusijos. 2020 m. gimnazijos muziejus respublikinėje mokyklų muziejų apžiūroje laimėjo III vietą. Glaudžiai bendradarbiaujame su Ignalinos krašto muziejumi, pasidalinome su juo gimnazijos sukaupta  medžiaga apie Kristiną Skrebutėnienę. Tverečiaus krašto istoriją ir kultūrą esame pristatę V. Landsbergio fondo konkursuose, Lietuvos Respublikos Seime, Ignalinos krašto muziejuje, Paliesiaus dvare keturioms savivaldybėms minint Kovo 11-tąją.

 Užmegzti ryšiai su Švenčionių Z. Žemaičio gimnazija, jos atstovai dalyvavo gimnazijos vakaronėje, atidengiant informacinę lentą prof. Z. Žemaičiui, gimnazijos 40-mečio šventėje.

Didelis dėmesys skiriamas mokinių ugdymui, skatinimui dalyvauti įvairiose veiklose. 2018–2019 m. m. gimnazijoje vyko integruotas gamtos mokslų, lietuvių, vokiečių, rusų, anglų kalbų ir informacinių technologijų projektas „Astronomija kitaip“ bei projektas „Pažinkime gimtojo krašto paukščius“, mokiniai dalyvavo Paliesiaus dvare vykusioje edukacinėje programoje „Pavasario garsai gamtoje ir muzikos instrumentuose“, akcijoje „Paukščiai prie mano namų“, lankėsi Labanoro regioniniame parke, Birvėtos biosferos poligone, Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje Vilniuje, eksperimentavo Vilniaus universiteto ir bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kuruojamoje „Mobiliojoje bioklasėje“, pristatė tiriamąjį darbą Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vykusioje respublikinėje konferencijoje „Tiriamoji veikla gamtamoksliniame ugdyme“, Žaliosios olimpiados finale Kaune, kartu su Jungtiniu Lietuvos vaikų  choru koncertavo šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, varžėsi ir laimėjo prizines vietas lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkursuose. Gimnazija puoselėja savo veiklos, susijusios su mokinių pilietiškumo ugdymu, krašto kultūros saugojimu ir puoselėjimu, tradicijas –  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui organizuota tradicinė vakaronė bendruomenei, skirta įžymiems kraštiečiams prof. A. Voldemarui, prof. Z. Žemaičiui bei prof. Č. Kudabai, įgyvendintas projektas „Pažink valstybę“ – bendradarbiaujant su savivaldybės administracija ir krašto bendruomene įrengti šioms asmenybėms bei krašto savanoriams skirti informaciniai stendai  bei organizuoti  jų atidengimo renginiai bendruomenei. Gimnazijoje  kasmet organizuojami  renginiai – akcijos, minėjimai, integruotos veiklos – skirti valstybės šventėms ir atmintinoms datoms paminėti. Mūsų mokiniai nuolat laimi prizines vietas respublikiniuose tarmių, etnokultūros, kraštotyros konkursuose. Atlaisvinus pandemijos suvaržymus ypač suaktyvėjo ugdymo karjerai veiklos, tradiciniu tapo pavasarinis renginys “Profesijų diena”, susitikimai su įvairių profesijų atstovais.

 
Gimnazija nuolat atsinaujina: įgyvendinus Didžiasalio infrastruktūros gerinimo projektą buvo renovuotas gimnazijos sporto aikštynas ir aplinka,  projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ – gauti nauji mokymo priemonių komplektai, gimnazija parengė ir įgyvendino projektą, finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bei Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, „Keramika grįžta į Didžiasalį“ – įrengta keramikos klasė su visa reikalinga įranga ir priemonėmis. Šis projektas, kaip sėkmingas pavyzdys, pristatytas   LRT laidoje „Kaime gyventi gera“, tapo nugalėtoju Utenos apskrityje respublikiniame konkurse „Krašto auksas“. Atnaujinti gamtos mokslų, tikybos, lietuvių, rusų kalbų, technologijų kabinetai, jų įranga, įsigyta naujų mokymo priemonių. Edukacinei veiklai pritaikytas gimnazijos muziejus, aktų salė, II ir I a. koridoriai, prie gimnazijos įrengtos pakeltos lysvės, įrenginėjamas Kneipo takas. Baigta įrengti erdvė pradinukams I aukšte. Gavus paramą pagal projektą iš Tautos fondo  įrengtas sensorinis kambarys, mokinių saugumą užtikrina vaizdo stebėjimo kameros.

Gimnazija apdovanota:

2013 m. Miko ir Kipro Petrauskų premija – už tautos etnine patirtimi grindžiamą kūrybiškumą ir tradicijų puoselėjimą;

2015 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštu – už krašto kultūros gyvybingumo palaikymą, tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, Kristinos Skrebutėnienės atminimo saugojimą;

 2017 m. Ignalinos rajono savivaldybės mero padėkos raštu  – už aukštus ugdytinių sportinius pasiekimus Lietuvos mokyklų žaidynėse;

2018 m. Valstybės pažinimo centro ir ugdymo plėtotės centro padėka – už aktyvų dalyvavimą nacionaliniame projekte „Pažink valstybę“ ir prasmingų pilietinių iniciatyvų įgyvendinimą;

2019 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos padėka ir  medaliu už pilietiškumo ugdymą, aktyvią visuomeninę ir pilietinę veiklą.