Kovo 2 d. vykusiose atvirose rajono jaunių, jaunučių ir vaikų slidinėjimo pirmenybėse startavo ir mūsų gimnazijos moksleiviai. Geriausiai sekėsi Aistei ir Ievai Mikulėnaitėms, savo amžiaus grupėse užėmusioms trečiąsias vietas. Mergaičių treneris Vadimas Stefanskij. Sveikiname!
Po dvejų pandemijos metų pagaliau į mokyklą sugrįžo tikras, gyvas šimtadienis, linksmai primenantis abiturientams apie artėjančius egzaminus. Nors priminimas linksmas, šiek tiek karnavališkas, bet egzaminų baimė tai visai reali. Kaip čia ją geriau atbaidyti? Gal tai pavyktų į pagalbą pasitelkus mafiją? Gal ji ir padėjo vienuoliktokams prigalvoti visokiausių išbandymų. Dvyliktokams teko ir komandos sutelktumą parodyti, ir į suktus klausimus atsakinėti, ir įvairiausiuose atrakcionuose miklumą parodyti. Smagiame renginyje visos baimės kažkur į kampus nulindo, tikėkimės, kad ir per tikrus egzaminus jos neišlįs bei norimų rezultatų pasiekti nesutrukdys, o visi išgirsti gražūs bendramokslių ir mokytojų linkėjimai išsipildys!
Rajono bendrojo ugdymo mokyklų berniukų ir mergaičių (2006 m. ir jaunesnių) tinklinio varžybose Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos berniukų komanda užėmė II vietą, mergaičių komanda buvo trečia. Mokinius treniruoja Andrejus Matvėjevas. Sveikiname!
Vasario 28 d. Ignalinos kultūros centre vyko X Lietuvos vaikų ir moksleivių-lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso ,,Tramtatulis“ vietinis ratas. Jame laureatais tapo ir mūsų gimnazijos septintokė Jurgita Pauliukėnaitė bei abiturientas Algirdas Pauliukėnas. Mokinius paruošė mokytoja Skaidrė Pauliukėnienė. Sveikiname!
Šiais metais jau antrą kartą mūsų gimnazijos bendruomenės nariai buvo pakviesti į Lietuvos Respublikos Seimą. Proga neeilinė: vasario 24 d. minėjome plataus masto Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metines. Tad Seimo Kovo 11-osios Akto salėje dalyvavome konferencijoje „Metai karo Ukrainoje – pamokos ir perspektyvos.“ Įvadinį žodį tarė VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė. Buvo aptarti svarbiausi šių įvykių aspektai. Paskui vyko ekspertų diskusija „Ką galime padaryti kitaip“. Vienas iš diskusijos dalyvių – Blue/Yellov vadovas Jonas Ohmanas dar kartą pabrėžė, kokia svarbi yra kiekvieno iš mūsų pagalba Ukrainai. Padėdami jai, padedame ir sau.
O per pertrauką Vitražo galerijoje susipažinome su Olgos Pasaškovos ir Martyno Ambrazo fotografijos paroda „4.5.0 – все спокійно“.
Parodos pavadinimo skaičiai – tai laikas, kai ant Ukrainos miestų prieš metus pradėjo kristi raketos ir pasigirdo pirmieji sprogimai. Ramybė virto pragaru.
Antroji konferencijos dalis –„Metai ir šimtmetis raudonojo blogio akivaizdoje“. Tai buvo lyg istorijos pamoka apie Rusijos imperines ambicijas, apie mūsų buvusias ir esančias sąsajas su kaimynėmis ir ateities perspektyvas.
Dažnai sakoma, kad praeitį turime pažinti tam, kad nedarytume tų pačių klaidų. Bet matant, kas vyksta aplink mus, tenka daryti liūdnas išvadas, kad pačios baisiausios klaidos net XXIa. kartojasi.
Mūsų namuose dabar dar ramu. Tad labai svarbu suprasti, kas šiame gyvenime svarbiausia, įvertinti tai, ką turime.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė
Antrus metus rengiamas respublikinis konkursas „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ sulaukė daugiau kaip 150 darbų. Konkurse dalyvavo ne tik visų Lietuvos regionų, bet ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai. Darbus vertinusi garbi mokslininkų ir kalbos tyrėjų komisija tikrai turėjo ką veikti. Smagu, kad mūsų gimnazijos kūrybinė komanda: IVg klasės mokinys Algirdas Pauliukėnas ir IIg klasės mokinys Mantas Tekorius, sukūrę filmą „Mūsų krašto kultūros asmenybė“ apie muzikos mokytoją Valentiną Sinkevič, tapo konkurso laureatais. Septintokės Jurgitos Pauliukėnaitės filmas apie gimtąjį kraštą buvo labai gerai įvertintas ir parodytas virtualios respublikinės konferencijos, kurią organizavo Ignalinos viešoji biblioteka, dalyviams. Konferencija buvo skirta Vasario 16-tajai, Aukštaitijos metams ir Lietuvių kalbos dienoms. Visus mokinius konsultavo mokytoja Skaidrė Pauliukėnienė. Sveikiname ir džiaugiamės turiningais darbais ir aukštu jų įvertinimu!
Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!
Vasario 21 d. gimnazijos ikimokyklinio ir jungtinė priešmokyklinio ugdymo grupės su puikia nuotaika minėjo tikrą blynų šventę – Užgavėnes. Su triukšmingais šokiais ir ketureiliais vaikai ginė žiemą iš kiemo, žadino žemę iš miego ir šalto sniego, žaidė įvairius žaidimus, pokštavo, triukšmavo ir smagiai šurmuliavo.
Žiemos pabaigą skelbė ir deginama Morė. O kartu su More sudegė visos blogybės, ligos, nelaimės.
O jau blynų skanumėlis buvo!
Tik ar žiema mus išgirdo?
Renginio „Lietuvos etnografiniai regionai – ar pažįsti juos visus“ metu pristatyta penktokės Valerijos Iridos Aduškinos paveikslų paroda. Darbeliai atlikti įdomia technika: tapyba deimantais. Valerija papasakojo, kad kūrė paveikslus porą metų. Parodą surengti paskatino jos pirmoji mokytoja Aldona Misiūnienė. Ji pasveikino mergaitę su pirmąja kūrybos paroda, pasidžiaugė jos aktyvumu, energija, noru visur dalyvauti ir visur suspėti bei palinkėjo, kad tokių parodų būtų ir daugiau. Pasigrožėti Valerijos darbeliais bus galima iki kovo 10 d.
Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pučiant mirguliuos –
Viena primins rugelių duoną,
Kita kaip sodai mūs žaliuos.
O ta trečioji, tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol Vytis laisvę jai parneš… (B. Brazdžionis)
Vasario 16-oji – išskirtinė data valstybės istorijoje, džiugi ir ypatinga šventė.
Ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės vaikučiai besiruošdami šiai šventei puošė aplinką trispalviais akcentais. Prieššventinę savaitę vyko įvairios veiklos, buvo daug kalbama apie gimtinę, jos grožį, įžymias Lietuvos vietas, asmenybes, miestus. Vaikai svarstė ir diskutavo: „Kas yra Lietuva?“, „Kas tai gimtinė?“, susipažino su tautiniais rūbais, prisiminė Lietuvos valstybės simbolius.
Vasario 10 d. vaikai džiugiai nusiteikę, pasipuošę, su Lietuvos vėliavėlėmis rankose rinkosi į šventinį rytmetį. Jį pradėjome giedodami Lietuvos valstybės himną. Šventinio rytmečio metu atliekamos dainelės, eilėraščiai, šokiai buvo skirti šiai prasmingai šventei. Daug darbelių, skirtų Lietuvai, vaikai atliks ir šventinę savaitę.
Tikimės, kad šių savaičių veikla paskatins domėtis ir didžiuotis sava šalimi.
Ar esate važiavę traukiniu? Jei ne, tai turite puikią progą pakeliauti su Didžiasalio “Ryto” gimnazijos mažaisiais piliečiais po Lietuvą. Kelionės tikslas – aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų gimtąsias vietas ir sužinoti įdomybių apie šiuos kraštus. Keliavome net ten, kur nėra geležinkelių.
Pirmiausia visi vaikai ir jų mokytojos įsigijo traukinio bilietus ir kelionę pradėjome nuo pajūrio, nuo Latvijos miesto Pavilosta Kuldygos apskrityje, kur gimė jauniausias signataras Kazimieras Bizauskas. Persikėlėme ir į Lietuvos pajūrį – Palangą. Nors ta vieta nėra tiesiogiai susijusi su Lietuvos Tarybos nariais, bet kaip neaplankysi gintarų sostinės, o ir užduotis vaikams buvo susijusi su Jūratės ir Kastyčio legenda.
Toliau kūrėme sudurtinius žodžius ir aplankėme Tauragę bei trijų signatarų namus. Tada teko stipriai pasukti į šiaurinę Lietuvą, į seniausią vaistinę Viekšniuose ir Mažeikių rajone esančią Mykolo Biržiškos gimtinę. Kelionę tęsėme po Žemaitiją, patrynėme nosį meškai Telšiuose (juk sėkmės ir laimės gyvenime niekada nebūna per daug). Pašnekėjom žemaitiškai su Jono Smilgevičiaus ir Stanislovo Narutavičiaus žemiečiais ir nurūkom į Suvalkiją. O kad kelionė neprailgtų ir užgožtų monotonišką traukinio dunksėjimą, visi užtraukėme dainą apie gimtąją Lietuvos šalelę.
Suvalkijoje gimė net šeši Nepriklausomybės akto signatarai ir pats pirmininkas Jonas Basanavičius. O ar žinojote, kad iš Suvalkijos kilęs ir Lietuvos himno – Tautiškos giesmės autorius Vincas Kudirka bei kalbininkas Jonas Jablonskis? Tad šiame krašte suprasti, ką kalba žmonės, tikrai lengviau nei Žemaitijoje. Juk mūsų bendrinė kalba išgryninta ir sutvarkyta šios tarmės pagrindu.
Pakalbėję apie Lietuvos apskritis, atsakę į kelis klausimėlius ir pabandę sudėlioti apskričių žemėlapį pasukome į Antano Smetonos ir Stepono Kairio gimtąjį Ukmergės rajoną. Aplankėme paminklus Kaune ir Užugiriuose, prisiminėme Lietuvos tarpukario prezidentus – Nepriklausomybės akto signatarus. Ir mūsų traukinys pasuko į šiauriausią Lietuvos tašką – Biržų kraštą, Jokūbo Šerno, Alfonso Petrulio ir Jono Vileišio namus. Tada dar kartą nulėkėme į Latvijos pakraštį – Krėslaukį, apžiūrėjome Donato Malinausko gimtinę ir grįžome į savo namus – Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją.
Tad per valandą apkeliavome visą Lietuvą, prisiminėme 1918 m. vasario mėnesio svarbiausius Lietuvos valstybės įvykius, pažaidėme, paspėliojome, padėliojome, padainavome ir pabuvoję praeityje sugrįžome į dabartį.
Su Gimtadieniu, Lietuva!
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė
