Meniu Uždaryti

Pradinukai pažino Lietuvą keliaudami

Ar esate važiavę traukiniu? Jei ne, tai turite puikią progą pakeliauti su Didžiasalio “Ryto” gimnazijos mažaisiais piliečiais po Lietuvą. Kelionės tikslas – aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų gimtąsias vietas ir sužinoti įdomybių apie šiuos kraštus. Keliavome net ten, kur nėra geležinkelių.
Pirmiausia visi vaikai ir jų mokytojos įsigijo traukinio bilietus ir kelionę pradėjome nuo pajūrio, nuo Latvijos miesto Pavilosta Kuldygos apskrityje, kur gimė jauniausias signataras Kazimieras Bizauskas. Persikėlėme ir į Lietuvos pajūrį – Palangą. Nors ta vieta nėra tiesiogiai susijusi su Lietuvos Tarybos nariais, bet kaip neaplankysi gintarų sostinės, o ir užduotis vaikams buvo susijusi su Jūratės ir Kastyčio legenda.
Toliau kūrėme sudurtinius žodžius ir aplankėme Tauragę bei trijų signatarų namus. Tada teko stipriai pasukti į šiaurinę Lietuvą, į seniausią vaistinę Viekšniuose ir Mažeikių rajone esančią Mykolo Biržiškos gimtinę. Kelionę tęsėme po Žemaitiją, patrynėme nosį meškai Telšiuose (juk sėkmės ir laimės gyvenime niekada nebūna per daug). Pašnekėjom žemaitiškai su Jono Smilgevičiaus ir Stanislovo Narutavičiaus žemiečiais ir nurūkom į Suvalkiją. O kad kelionė neprailgtų ir užgožtų monotonišką traukinio dunksėjimą, visi užtraukėme dainą apie gimtąją Lietuvos šalelę.
Suvalkijoje gimė net šeši Nepriklausomybės akto signatarai ir pats pirmininkas Jonas Basanavičius. O ar žinojote, kad iš Suvalkijos kilęs ir Lietuvos himno – Tautiškos giesmės autorius Vincas Kudirka bei kalbininkas Jonas Jablonskis? Tad šiame krašte suprasti, ką kalba žmonės, tikrai lengviau nei Žemaitijoje. Juk mūsų bendrinė kalba išgryninta ir sutvarkyta šios tarmės pagrindu.
Pakalbėję apie Lietuvos apskritis, atsakę į kelis klausimėlius ir pabandę sudėlioti apskričių žemėlapį pasukome į Antano Smetonos ir Stepono Kairio gimtąjį Ukmergės rajoną. Aplankėme paminklus Kaune ir Užugiriuose, prisiminėme Lietuvos tarpukario prezidentus – Nepriklausomybės akto signatarus. Ir mūsų traukinys pasuko į šiauriausią Lietuvos tašką – Biržų kraštą, Jokūbo Šerno, Alfonso Petrulio ir Jono Vileišio namus. Tada dar kartą nulėkėme į Latvijos pakraštį – Krėslaukį, apžiūrėjome Donato Malinausko gimtinę ir grįžome į savo namus – Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją.
Tad per valandą apkeliavome visą Lietuvą, prisiminėme 1918 m. vasario mėnesio svarbiausius Lietuvos valstybės įvykius, pažaidėme, paspėliojome, padėliojome, padainavome ir pabuvoję praeityje sugrįžome į dabartį.
Su Gimtadieniu, Lietuva!
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė