Savaitės užduotis pradinukams: nupiešti plakatą klasėje, kuris informuotų apie patyčias arba kaip nors jas pavaizduotų ir parodytų sprendimo būdą.
Kovo 21 diena (antradienis): Akcija „Ne nurašyk, o palaikyk!” Mūvėkime skirtingų spalvų kojines.
Kovo 22 diena (trečiadienis): Šypsenėlių diena. Užsikabinkime popierines šypsenėles, kurios parodytų mūsų nuotaiką.
Kovo 23 diena (ketvirtadienis): Komplimentų diena „Parašyk komplimentą kitam“. Ši veikla vyks antrame aukšte per pertraukas.
Kviečiame visus aktyviai įsijungti į savaitės veiklas, kad gimnazijoje būtų gera ir jauku visiems ir kiekvienam!
Šeštokas Svajūnas Leleika, trečiokė Aistė Mikulėnaitė ir ketvirtokė Anastasija Koniuševskaja dalyvavo Lietuvos vaikų ir jaunimo biatlono čempionate Ignalinoje. Jų treneris Vadimas Stefanskij džiaugėsi, kad mokiniai pajuto respublikinių varžybų dvasią.
Rajoninėje geografijos olimpiadoje „Mano gaublys“ gerai sekėsi mūsų gimnazijos mokiniams. Antrų klasių grupėje Darius Spirido užėmė antrąją vietą. Jo mokytoja Liudmila Račkauskienė. Šeštų klasių grupėje Goda Marija Brukštutė taip pat buvo antra, kaip ir septintokė Jurgita Pauliukėnaitė. Tarp devintokų pirmavo Vaidas Velička, dešimtokų grupėje pirmą vietą laimėjo Mantas Tekorius, o jo bendraklasis Nojus Matieša buvo antras. Vienuoliktų klasių grupėje antrą vietą užėmė Ligitas Artomovičius, iš dvyliktokų pirmas buvo Algirdas Pauliukėnas, o Paulius Seliukas užėmė trečią vietą. Visus juos geografijos moko Jurgita Svajonė Čepulienė. Sveikiname ir džiaugiamės gražiais rezultatais!
Kovo 10 dieną grupelė Ig – IIIg klasių mokinių dalyvavo inkilų kabinimo akcijoje. Iškabinti inkilų į Didžiagirio mišką vykome kartu su valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio Tverečiaus girininku Vaidu Jusiu, girininkijos specialistu Dariumi Gudėnu, miško auginimo specialistu Gyčiu Petroniu. Kartu akcijoje dalyvavo ir Naujojo Daugėliškio skyriaus bei Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos grupelė mokinių su technologijų mokytoju. Iš viso nuėję maždaug 5 kilometrus iškabinome apie 40 inkilų paukščiams.
Kovo 10-ąją Lietuvoje minima 40-ies paukščių diena, simbolizuojanti paukščių parskridimą. Apytikriai keturiasdešimt paukščių rūšių kasmet išskrenda iš Lietuvos žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį grįžta. Teigiama, kad senovės lietuvių suskaičiuotų rūšių skaičius išlieka panašus. Mūsų proseneliai tikėjo, kad būtent šią dieną į tėviškę jau būna sugrįžę keturiasdešimt sparnuočių rūšių.
Informaciją parengė biologijos mokytojas Kęstutis Vaitkevičius
Kūrybiškumas, bendrystė, draugiškumas, vienybė, susiklausymas. Šios vertybės šiandien itin svarbios kiekvienam žmogui. O ypač tiems, kuriuos galime vadinti mūsų valstybės ateitimi. Man, istorijos mokytojai, būna labai smagu bendrauti su mūsų mokyklos pradinukais. Tai ypatingi žmonės. Nebijantys sakyti tai, ką galvoja, būna labai originalūs, o kartu paprasti ir atviri. Su jais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną savo įsivaizduojamu traukiniu mes aplankėme visų Nepriklausomybės akto signatarų namus. O kovo 10 d., švęsdami dar vieną mūsų valstybės gimtadienį, susiorganizavome kūrybines dirbtuves „ Pasveikinkime Lietuvą“. Pirmojo aukšto koridorius per keletą minučių užsipildė draugišku rateliu iš suolų, prie kurių įsikūrė mažieji menininkai. Reikia pavydėti mūsų mokytojų Danutės, Dalios, Liudmilos, Sonatos, Valentinos ir Emilijos operatyvumo, gebėjimo organizuoti, kiekvieną kūrėją aplankyti, padėti, patarti ir apraminti tą keturių dešimčių šurmuliuojančių žmonių minią, atsidūrusią neįprastoje jiems aplinkoje. Juk dirbti koridoriaus erdvėje ir dar visoms klasėms nėra jau taip kasdieniška. Istorijos mokytojai teko gerokai pasisukti savo orbitoje, kad galėtų pabendrauti su visais dalyviais, išsiaiškinti, ką jie žino apie kovo 11d., ir paskelbti jiems užduotį.
1-2 klasių vaikai kūrė savo sveikinimus Lietuvai. Tradiciškai piešiniuose plevėsavo trispalvės akcentai. Mūsų valstybė buvo vaizduojama ir kaip raumeningas, stiprus vyrukas. Smagu, kai mūsų mažieji piliečiai didžiuojasi savo šalimi ir sugeba taip kūrybiškai surasti ir pateikti valstybingumo simbolius.
3-4 klasių mokinukai turėjo papildomą iššūkį: gražiai nurašyti eilėraščio posmelį ar sukurti savo sveikinimą Lietuvai bei iliustruoti esamus žodžius. Sunku aprašyti, kokių grožybių prikūrė vyresnieji: čia ir pilys, ir medinės kaimo trobelės šalia vieškelio, ir miškai, ir paukščiai. Žodžiu, viskas, kas taip sava, miela ir gražu. Viskas, kas yra Lietuva.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė
Antrasis Lietuvos gimtadienis gimnazijoje paminėtas pratęsiant virtualią kelionę po Lietuvą, pradėtą prieš Vasario 16-tąją su „Čiulbutės“ sutartinėmis. Šį kartą po šalį keliauta gilinantis į tarmių grožį ir ypač pabrėžiant savojo, Tverečiaus krašto ypatingumą.
Kaip viskas vyko? 5-IVg klasių mokiniai ir mokytojai susibūrė į bendrą pamoką aktų salėje, kurią parengė gimnazijos lituanistės, o vedė mokytoja Nijolė Keraitienė. Kiekvienas mokinys gavo darbo lapą, kurį turėjo užpildyti stebėdamas pateiktį apie Lietuvos tarmes, jų skirstymą. Ypač buvo gilinamasi į tverečėnų patarmę, kurioje išlaikyta gausiai senovinių formų, retų žodžių. Žinoma, jau nedaug mokinių gali kalbėti tarmiškai, juolab kad turime daug rusakalbių, tačiau gyvenimas šiame krašte įpareigoja saugoti jo savastį. Tad prisiminę mokslininkus E. Frenkelį, J. Otrembskį, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje išsamiai tyrinėjusius tverečėnų tarmės ypatumus, pagerbėme ir kraštietį kalbininką Aleksandrą Dundulį, taip pat detaliai aprašiusį savo krašto tarmę.
O paskui pereita prie tarminių žodžių atpažinimo. Juk gal tik tverečėnai valgo cilcienį, naudoja ubašlaitę, žino, kas yra dzienykas, dapai, su pasimėgavimu kerta brazdzinius blynus, gali svečiams atnešti voro, eina apseinėc ir laidzyc karvių. Kai bendrom jėgom išvertėme į bendrinę kalbą šiuos ir dar daugiau žodžių, pradėjome keliauti po kitas tarmes ieškodami atitikmenų. Su suvalkiečių tarme mums padėjo susidoroti didžiasalietė Eugenija Stepšienė. Mūsų bacviniai Suvalkijoje pavirto kamblukais, o sriuba iš jų – barščiai. Kai mes suveinam paalasyc, tai suvalkiečiai sueina parokavot, dzūkai suaina pabajyc, o žemaičiai, pasak istorijos mokytojos, tikros žemaitės Danguolės Mikulėnienės, iš viso nemėgsta šnekų varinėti. Užtat bulves, kurias mes laikom pirkaitėj, suvalkiečiai neša į kiaunorę, dzūkai sklepan, o žemaičiai į kamarą. Vietoj mūsų cilcienio dzūkai valgo bulbinę košę, suvalkiečiai bulvinę, kaip ir bendrinėj kalboj, o žemaičiai smagiai sau kerta kiunkę. Be to, jų tarmėje mūsų brazdziniai blynai pavirsta plinca, mūsų pelavynos – žiuogspėru. O jei apsilankysite Suvalkijoje, gali tekti išmokti barščius ant mašinos išvirti! Tik su dapais bėda – nė vienam krašte jų nėra. Tiesa, mes nekalbėjome apie Mažąją Lietuvą – ten tikrai būtume radę atitikmenį.
Taigi šitaip pakeliavę padarėme išvadą, kad ir mūsų nedidelėje Lietuvoje ne visada galėtume susikalbėti, bet nutarėme, kad tarmės reikalingos, nes jos labai praturtina bendrinę kalbą. O tada grįžome į savo gimtinę ir žiūrėjome septintokės Jurgitos Pauliukėnaitės filmuką „Mano gimtasis kraštas“, rengtą respublikiniam konkursui „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“. Jame pasakojama apie gražiausias mūsų krašto vietas. Žiūrėdami mokiniai atsakinėjo į darbo lapuose pateiktus klausimus, sužinojo daug įdomybių.
Paskutinė pamokos dalis buvo skirta pasidžiaugti gimnazijos mokiniais, kurie praėjusiais mokslo metais dalyvavo respublikiniuose kalbos, literatūros, krašto pažinimo konkursuose. Juk kurdami ir dalindamiesi savo kūriniais su kitais augame dvasia, tobulėjame, kalba ir gimtojo krašto pažinimas mus vienija. Tad gimnazijos padėkos už laiką, atiduotą prasmingam ryčiausio Lietuvos pakraščio garsinimui, rengiant darbus respublikiniams konkursams, įteiktos gausiam gimnazistų būriui. Auksiniais diplomais apdovanoti Jurgita Pauliukėnaitė (8 respublikiniai konkursai), Algirdas Pauliukėnas – 6, Edvinas Velička – 4, Dominika Bezrodnaja – 3, Kamilė Filipavičiūtė – 3.
Sidabrinius diplomus pelnė Julius Martinėnas, Viktorija Činčikaitė, Ieva Mikulėnaitė. Jie dalyvavo dviejuose respublikiniuose konkursuose.
Bronziniais diplomais pagerbti mokiniai, rengę darbus vienam respublikiniam konkursui. Tai Danielė Cvek, Mantas Tekorius, Nojus Matieša, Andrej Gluchariov, Silvestras Pilipenko, Ugnė Bikulčiūtė, Vilija Talejūnaitė ir Gintarė Baliukevičiūtė.
Įteikdama mokiniams padėkas, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Sereičikienė taikliai pastebėjo, kad Lietuva – tai ne tik abstraktus žodis. Kokie būsime mes visi, tokia bus ir Lietuva. Tikime, kad visiems susitelkus pavyks ir toliau sėkmingai saugoti ryčiausio Lietuvos pakraščio tapatybę.
Vyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų vaikinų ir merginų krepšinio varžybos. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos merginų komanda užėmė pirmąją vietą, vaikinų, gimusių 2007 – 2009 m.m. komanda buvo trečia, kaip ir vaikinų, gimusių 2006 – 2004 m.m. komanda. Mokinius treniruoja Andrejus Matvėjevas. Sveikiname!
Nors už lango rūsti žiema ir pavasaris tik kalendoriuje, visa gimnazijos bendruomenė turėjo progą pasigerinti nuotaiką virtualioje realybėje. Džiaugėmės kultiniu Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko kūriniu – filmu „Angelų takais“. Tai prestižinių tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatas, skirtas dailininko, kompozitoriaus ir abstrakčiojo meno pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai pagerbti.
Virtualios realybės filmas kviečia VR erdvėje leistis į pažintį su 60-čia tiek labai žinomų ir lengvai atpažįstamų, tiek rečiau matomų Čiurlionio paveikslų. Pasak kūrėjų, pati filmo idėja buvo panardinti žiūrovą į Čiurlionio fantazijų pasaulį. Visi žiūrėjusieji pritarė, kad idėją pavyko įgyvendinti, ir buvo sužavėti fantastiška kelione po neaprėpiamas erdves, skambant Čiurlionio muzikai. Ši filmo peržiūra apmokėta iš Kultūros programos lėšų.
Kovo 7 d. ryčiausiame Lietuvos pakraštyje, sienos su Baltarusijos Respublika ruože, vyko 11-asis Jaunojo pasieniečio būrelių narių pėsčiųjų žygis, skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, kuriame dalyvavo ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos jaunojo pasieniečio būrelio nariai kartu su vadovu, neformalaus vaikų švietimo mokytoju A. Matvėjevu. Išklausę organizatorių instruktažą ir įsiamžinę bendroje nuotraukoje gausus būrys žygeivių leidosi į žygį pėsčiomis pasieniečių keliais palei valstybės sieną. Numatytas 9 kilometrų žygio maršrutas, prasidėjęs prie Galalaukių apžvalgos bokšto Ignalinos rajono Didžiasalio seniūnijoje, palei sieną vingiuojančią Dysnos upę vedė į Tverečiaus pasienio kontrolės punktą. Brisdami sniegu užpustytu pasieniu moksleiviai sužinojo ir daugiau pasieniečių darbo ypatumų, situacijų, su kokiomis jie susiduria tarnybos metu. Nuostabiai žiemiškas pavasario rytas ir visą laiką žygeivius lydėjusi saulė dovanojo gerą nuotaiką, tad dvi valandas trukęs žygis neprailgo ir atvedė į maršruto finišą – Tverečiaus pasienio kontrolės punktą. Iš čia, susėdę į autobusus, visi pajudėjo į Tverečiaus užkardą. Kadangi šis jau tradicija tapęs žygis skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, pirmiausia visi stojo prie laužo ir, vieno Jaunojo pasieniečio būrelio narei užtraukus Tautišką giesmę, jai pritarė.
Kovo 9 dieną IIg klasės mokinys Nojus Matieša, IIIg klasės mokiniai: Gintarė Baliukevičiūtė, German Veličko ir Ligitas Artomovičius – dalyvavo nuotolinėje paskaitoje ir protmūšyje, skirtame paminėti Žemės dieną. Renginio tikslas – supažindinti visuomenę su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienėje veikloje, įsitikinant, jog būti gamtai draugišku žmogumi – nesudėtinga ir prasminga.
Informaciją parengė biologijos mokytojas Kęstutis Vaitkevičius
