Lietuvių kalbos dienų renginiai
Nepilnas mėnuo skiria dvi itin svarbias Lietuvai datas. Rodos, tik pasidžiaugėm šiltu ir spalvingu Valstybės atkūrimo dienos minėjimu, o čia pat jau ir Nepriklausomybės atkūrimo šventė! Darbai darbeliai mokykloje veja vienas kitą ir pinasi į gražią šventinę juostą. Per tą mėnesį gimnazijos lituanistės tradiciškai organizavo Lietuvių kalbos dienų pamokas. Aštuntokai su mokytoja Nijole Keraitiene ir abiturientai su mokytoja Skaidre Pauliukėniene turėjo atviras pamokas „Lietuvių kalbos išskirtinumas Europos Sąjungos kontekste“. Juk 2024 – ir Europos Sąjungos metai! Gera proga prisiminti šios organizacijos kalbų politiką – tai daugiakalbystė, kur visos kalbos vienodai svarbios. O oficialių kalbų ES – net 24. Šią informaciją mokiniai susirado internete. O jau paskui buvo gilinamasi į archajiškiausius lietuvių kalbos bruožus, jos artimumą indoeuropiečių prokalbei. Mokiniai ne tik skaičiavo, kiek procentų gyvų baltų kalbų išliko iki šių laikų, bet ir aiškinosi konkrečių frazeologizmų reikšmes, patys kūrė.
Kūrybos temą pratęsė kovo 6 d. gimnazijoje viešėjusi viena ryškiausių mūsų rajono kūrėjų – net penkių knygų autorė Nijolė Labuckaitė-Bielinienė. Pamokoje „Lietuviško žodžio skambesys eilėraščiuose“ ji susitiko su penktokais, kurių mokytoja Nijolė Berdikšlienė kalbino poetę apie jos kelią į kūrybą, o paskui, gavę jos patarimų, mokiniai patys po eilutę kūrė eiles grupėmis. Visiems labai patiko kūrėjos pasakojimas apie tai, kaip ją, anksčiau numatyto laiko gimusią, tėvai parsivežė iš ligoninės ir paguldė į stalčių, iš kurio išėmė knygas. Ir paskui, kai ji pradėjo vaikščioti, spėdami dukrelės ateitį pridėliojo visokių daiktų: maldaknygę, rožinį, knygą, samtį – ką gi ji pasirinks? Žinoma, Nijolė pasirinko knygą. Visas jos gyvenimas ir susijęs su knygomis: pati labai daug skaito, ilgus metus dėstė įvairiose mokyklose lietuvių kalbą ir literatūrą, o ką jau kalbėti apie pačios išleistas knygas!
Aštuntokai su mokytoja Nijole Keraitiene gilinosi į senžodžių prasmę ir grožį N. Bielinienės poezijoje. Jie pasirinko paskutinį rinkinį „Vingiorykštė“, jo ciklą „Saulėratis. Mėnesiai skraiduoliai“ ir simboliškai eidami metų ratu skaitė eiles apie mėnesius, stengėsi įsiminti poetės pateiktus jų senovinius pavadinimus, atpažino meninės raiškos priemones. Ar žinojote, kad ragas – tai vienas iš senovinių sausio pavadinimų, gegužė buvo vadinama žiedžiumi, liepa – griežle, o rugsėjis – grybaulia? Poetė pakomentavo, kaip dirba su žodynu, kokie svarbūs jai atrodo senieji žodžiai, kokius gilius žmogaus ryšius su gamta jie atskleidžia. O aktyviausiems aštuntokams dar ir savo knygelių padovanojo, ir autografus užrašė!
Trečioji pamoka vyko aktų salėje. Į ją rinkosi mokytojos Skaidrės Pauliukėnienės mokomi IIg, IIIg, IVg klasių mokiniai, paruošę namų darbus. Pasirinkę temą „Garso, vaizdo ir žodžio dermė N. Labuckaitės-Bielinienės eilėraščiuose“, vyresnieji mokiniai ją ir pristatė. IIg klasės mokinė Deinisė Sinica raiškiai skaitė pasirinktą eilėraštį, gitara akompanuojant Ignui Andrijauskui, Ugnė Bikulčiūtė nupiešė iliustraciją. IIIg klasės mokinė Kamilė Filipavičiūtė dainavo pačios sukurtą dainą pagal pasirinktą eilėraštį, vienuoliktokai taip pat piešė iliustraciją. O abiturientai visi padainavo „Dainą apie Dūkštą“, akompanuojant Ligitui Artomovičiui besikeičiančių vaizdų fone. Paskui kūrėją, pradžiugintą ir įkvėptą mokinių kūrybingumo, kalbino mokytoja N. Keraitienė. Pokalbyje atsiskleidė turtinga ir gili N. Bielinienės poezijos tematika: nuo žmogaus išgyvenimų iki išnykusių kaimų, nuo lietuvių mitologijos iki mįslių apie augalus ir saulėračio. Ir visa tai taip žodinga, įdomu, kūryba pilna išnašų, kuriose poetė kantriai, mokytojiškai aiškina senžodžių reikšmes. Mokiniai taip pat klausinėjo kūrėją apie įkvėpimo šaltinius, apie kūrybos procesą. Ir čia išdalinta daug knygelių aktyviausiems, norintys gavo autografus. Poetė parodė ir savo paskutinius rankraščius, ją dominantį lietuvišką žuvų horoskopą, kažkada Eugenijos Šimkūnaitės sudarytą. Paskui ji apsilankė gimnazijos muziejuje. Iš šio susitikimo visi jo dalyviai tikrai pasisėmė įkvėpimo.
Priimk iššūkį – švęsk Nepriklausomybę!
Taip pavadintas plakatas laukė gimnazijos bendruomenės pirmame aukšte nuo pirmadienio. Tokio šventimo iniciatorė istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė kreipėsi į visus taip: „Šią savaitę, švęsdami Laisvę, būkime išradingi, drąsūs, kūrybiški ir priimkime įvairiausius iššūkius, kuriuos mesime vieni kitiems!“
Tad nuo antradienio antrame aukšte visų laukė ramios pramogos: šaškių turnyrai, Doble žaidimo partija, Lietuvos dėlionės. Jos turėjo pasisekimą tiek tarp vyresnių, tiek tarp mažųjų. Trečiadienio pertraukos skirtos sportiniams iššūkiams: šokinėjimas per šokdynę, rankos lenkimas ir panašiai. Septintokai ir šeštokai azartiškai rungėsi virvės traukimo varžybose, o Nojus Matieša, Karina Sobolevskaja, Julius Martinėnas ir Ligitas Artomovičius per pusę minutės sugebėjo peršokti per šokdynę po 50-60 kartų. Ketvirtadienio pertraukas pagyvino patriotinės dainos ir mažųjų šokiai pirmame aukšte, o po keturių pamokų antrame aukšte į eilę rikiavosi gimnazijos ilgaplaukės pinti kasų. Į šią akciją įsijungė ir mokytojos, ir sveikatos priežiūros specialistė Nadežda Labutienė. Penktadienį pradinukai gamino vėliavėles, visi norintys antrame aukšte dėliojo dėliones su Seimo ir partizanų apygardų vaizdais, skambėjo lietuviška muzika.
Tautiška giesmė A. Voldemaro sodybvietėje
O saulėtą Kovo 11-osios rytą pradinukai su mokytoja Danute Misiene vyko į bendrą IRKC Didžiasalio padalinio ir gimnazijos šventinį minėjimą prie Augustino Voldemaro gimtosios sodybos vietos. Čia apie Kovo 11-osios reikšmę mums visiems kalbėjo Didžiasalio seniūnas Pranas Petkevičius, renginį vedęs Juozas Navickas, gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Sereičikienė, Voldemarų giminės atstovas Geroldas Voldemaras. Šilta mokinukų kompozicija, kurią parengė mokytoja Danutė Misienė, smagios Egilijos Tarasevič atliekamos dainos, kurių mokė Valentina Sinkevič, sušildė visų širdis. Renginyje dalyvavo ir pasieniečiai, ir gausus būrys krašto žmonių. Lietuvos himnas vainikavo pilietiškumo mėnesio renginius gimnazijoje ir ryčiausiame Lietuvos pakrašty.
