Meniu Uždaryti

Žemės dienai skirtų renginių ciklas

Kūrybinės dirbtuvės „Žaliasis raštingumas“
Kovo 10 dieną dalis Ig ir IIg klasės mokinių nuotoliniu būdu dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Žaliasis raštingumas“. Šių dirbtuvių tikslas – susipažinti su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienybėje, paneigiant mitus ir parodant, jog būti gamtai draugišku žmogumi – nesudėtinga ir prasminga, nesunku praktiškai panaudoti atliekas, plastikinius indelius.
Į panaudotus indelius nuo jogurto, grietinės sodinome prieskoninių žolelių ir daržovių sėklas. Naudodami lipalą ir karštus klijus, indelius dekoravome spalvoto popieriaus atraižomis. Belieka laukti sėklų sudygimo.
Aplinkosauginis renginys „Įdomioji ekologija“
Kovo 17 dieną gimnazijos pradinukai ir vyresnių klasių mokiniai dalyvavo aplinkosauginiame renginyje „Įdomioji ekologija“. Renginys skirtas pažymėti Pasaulinę Žemės dieną, parodant aplinkos apsaugos svarbą bei skatinant domėtis ir pažinti mus supančią gamtinę aplinką. Renginį sudarė konferencija, kūrybinės dirbtuvės bei protmūšis.
Pradinių klasių mokiniai kūrybinėse dirbtuvėse iš antrinių žaliavų gamino „Oliziuką“. Kas yra Oliziukas? Tai mažas „augintinis“, kurį laistant užauginami vešlūs žaliuojantys plaukai. O kasdienis jo laistymas supažindina vaiką su sėklų dygimu, ugdo atsakomybės jausmą ir kantrybę. Ši edukacinė veikla davė rezultatų – mokiniai pasitelkę savo kūrybiškumą, vaizduotę, įvairiais raštais ir kaspinėliais puošė savo mažąjį draugą. Dabar beliko stebėti, kaip jis auga ir keičiasi.
Vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo nuotolinėje konferencijoje, kurios metu plačiai buvo kalbama apie žiedinę ekonomiką, antrinių žaliavų panaudojimą, resursų taupymą.
Vėliau mokiniai dalyvavo protmūšyje, skirtame paminėti Pasaulinę Žemės dieną. Ekrane buvo rodomi klausimai, o mokiniai atsakymus pildė savo mobiliuose telefonuose pateiktoje formoje. Protmūšis buvo ne komandinis, o individualus.
Inkilų kabinimo akcija
Kovo 21 dieną 8 ir Ig klasių mokiniai su technologijų mokytoju Dariumi Vitėnu, biologijos mokytoju Kęstučiu Vaitkevičiumi, Ignalinos regioninio padalinio Tverečiaus girininku Vaidu Jusiu, girininko pavaduotoju Dariumi Gudėnu dalyvavo inkilų kabinimo akcijoje.
Paliesiaus dvaro pažintiniame take iškabinome 16 inkilų. Keldami būstus paukščiams nuėjome beveik 3 kilometrus. Tikimės, kad greitu laiku šiuose inkiluose apsigyvens sparnuočiai ir savo giesmėmis džiugins pažintinio tako lankytojus.
Dėkojame Tverečiaus girininkijos darbuotojams už bendradarbiavimą.
Biologijos mokytojas Kęstutis Vaitkevičius

Ne nurašyk, o palaikyk!

Kovo 21 – pasaulinė Dauno sindromo diena. Jos tikslas – formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į žmones, sergančius Dauno sindromu. O dienos atributika – skirtingų spalvų kojinės. Nebe pirmą kartą šią dieną minime mokykloje. Juk visi žmonės nusipelno palaikymo ir supratimo – ir sveikieji, ir ligoniai, ir tiesiog kitokie. Džiugu matyti mūsų gimnazijos bendruomenės narius, prisidedančius prie šios akcijos, kurią organizavo mokinių taryba.
Kamilė Filipavičiūtė, Ig klasės mokinė

Paminėta Žemės diena

Kovo  18 dieną ,,Mįsliukai“ Didžiasalio bibliotekoje surengė popietę Žemės dienai paminėti. Vaikų diskusijos apie Žemę prasidėjo Z.Gaižauskaitės eilėraščio nagrinėjimu. Daug gražių epitetų buvo pasakyta Žemei  Motulei, Žemei  maitintojai, Žemei  Globėjai, Žemei – planetai. Bibliotekininkė Audronė  Filipavičienė mums surengė knygų parodėlę šia tema. Kiekvienas nupiešė Žemę, kurioje būtų gera gyventi visiems – ir žmogui, ir paukščiui, ir žvėreliams, ir augalams. Piešinių parodą eksponuojame klasėje.
Aldona Misiūnienė, „Mįsliukų“ vadovė

Apie raštijos pradžią kalbėta Didžiasalio bibliotekoje

Didžiasalio „Ryto“ gimnazija palaiko glaudžius ryšius su svarbia socialine partnere – gyvenvietės biblioteka. Tad ir dalis Lietuvių kalbos dienų renginių kasmet rengiama kartu. Šį kartą į biblioteką susiruošė septintokai su mokytoja Nijole Keraitiene. Jaukioje jos erdvėje vyko pamoka-viktorina „Jie buvo pirmieji“. Pasikartoję lietuvių raštijos pradžią, pirmuosius kūrėjus, mokiniai atsakinėjo į klausimus, kokia kalba buvo rašomi pirmieji raštai Lietuvoje, kada pasirodė pirmoji lietuviška knyga ir iš kur sužinome, kas jos autorius, nagrinėjo pirmą lietuvišką abėcėlę ir jos raidėmis užsirašė savo vardus. Jie išmoko ir akrostichą sukurti, ir pirmąjį grožinį lietuvių literatūros kūrinį – K. Donelaičio poemą „Metai“ –  prisiminė. Paskui dar palygino Mažvydo abėcėlę su vėlesne, XIX a. pradžios, aptarė, kokių naujų raidžių atsirado, kaip keitėsi lietuvių rašyba. Daug informacijos mokiniams suteikė bibliotekininkės Gintarės Jurgelėnienės parengta senųjų raštų parodėlė.

Paminėjome Knygnešio dieną

Kovo 17 dieną  neformaliojo vaikų švietimo programos  būrelis ,,Mįsliukas“ Didžiasalio bibliotekoje paminėjo Knygnešio  dieną.
Vaikai išgirdo apie  Tverečiaus krašto knygnešius Aleksandrą Telyčėną-Lazinką iš Pošiūnų kaimo bei Dysnos kaimo ūkininką Mykolą Gylį. Skaitėme apie jų gyvenimo kelią, atvedusį  į  knygnešystę. Vaikai stebėjosi  išgirdę, kiek pavojų ir rizikos buvo jų pačių savo noru pasirinktame knygnešiavime.
Pasiūlius  vaikai greitai ir gana įtikinamai suvaidino sceną, kaip knygnešys, nešinas 1921-1933 metų  leidimo iliustruotais moksleiviams skirtais žurnalais ,,Ateitis“ bei  auklėjimo, mokymo ir mokyklų organizacijos reikalams skirtais mėnesiniais laikraščiais ,,Lietuvos  mokykla“,  susijaudinęs pasakojo, jog jį persekiojo žandarai nuo  Tverečiaus, bet jis per kaimą, kiemais, paspruko iki mūsų, esančių bibliotekoje. (Nors tuo metu, 1921-1933 m., spaudos draudimas jau buvo pasibaigęs, bet mūsų kraštas buvo lenkų valdžioje, kuri taip pat negyrė lietuviško žodžio).
Bibliotekininkė Gintarė Jurgelėnienė mums parodė filmą „Knygnešio duktė“. Tas filmas vaikams paliko didelį įspūdį, nes net grįždami į mokyklą diskutavo tarpusavyje.. Kalbėjo, kad oho… dėl knygų vos nenušovė žandaras.. Skaičiavo, kad už 30 tokių žurnalų kadaise galima buvo nusipirkti karvę. Ir kraipė galvas. Nes žurnalas kainavo 3 litus. Kadaisinius, brangius. Ir žmonės pirko.
Aldona Misiūnienė, „Mįsliuko“ vadovė

Mūsų šaunios futbolininkės toliau skina pergales!

Nuo vasario 16 dienos iki kovo 11-osios vyko atvirosios lauko futbolo pirmenybės. Jose dalyvavo ir ignaliniečių komanda, kurioje žaidžia ir  mūsų mokyklos futbolininkės: Miglė Ivanovaitė,7 kl., Deinisė Sinica, 8kl., Kamilė Filipavičiūtė, Ig, Danielė Cvek ir Aleksandra Karpenko – IIg klasės mokinės. Futbolininkės turėjo aštuonias  varžoves, tai tikrai didelis skaičius, bet jis  nesutrukdė laimėti bronzos! Sveikiname merginas ir jų futbolo trenerį Tadą Bernotą!

Tarptautinio projekto Erasmus+ dalyvių susitikimas Italijoje

Įgyvendinant Erasmus + mokyklų mainų partnerystės projektą „Every drop counts“ kovo 5-12 dienomis Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Dūkšto skyriau mokiniai D. Libako, A. Smoliar, D. Šukevič, A. Urbonaitė bei mokytojos L. Druteikienė, S. Petkūnienė dalyvavo mokinių grupių mainų susitikimo veiklose Italijoje. Projekto dalyvius priėmė IIS via Carlo Emery ITC Calamandrei mokykla.
Svečiai, atvykę į mokyklą, buvo šiltai sutikti. Po susipažinimų mokiniai pristatinėjo savo namų darbus: rodė pateiktis apie savo šalį bei ugdymo įstaigą.  Vėliau buvo suorganizuoti apsilankymai prie vandens šaltinio ,, Acqua Sarcra“,  prie Tazio“ tilto ties senoviniu romėnišku kanalu ,,Parco degli acquedotti to Appia antica“ bei  ekskursija senamiestyje, kur buvo vienas žymiausių fontanų ,,Fontana di Trevi“. Ekskursijos padėjo labiau suprasti, kuo svarbus vanduo Italijos istorijoje.
Aplankę Koliziejų bei Foro Romano senamiestį svečiai galėjo pajausti senosios Romos gyvenimo būdo ypatybes. Svečiai taip pat  buvo supažindinti su freskų gamybos paslaptimis ir leido kiekvienam dalyviui pagaminti savo freską, kurią atsivežė namo.
Visą laiką mokiniai bendravo anglų kalba bei mokėsi naujų draugų kalbos. Jie sustiprino žinias apie Europos kultūrų įvairovę. Buvo ne tik linksma, bet ir liūdna, nes, susiradę draugų, jaunuoliai jau turėjo atsisveikinti. Tačiau pasikeitę adresais, pasižadėjo, jog nepamirš vieni kitų. Susitikimo tikslai buvo pasiekti, o italų kalba bei aplankyti Italijos miestai, įžymios vietos paliks visam gyvenimui puikius įspūdžius, kurie žadins daugybę malonių prisiminimų.

Kovo 11-tąją paminėjo ir ,,Mįsliukai”

Didžiasalio   bibliotekoje  kovo 10 dieną ,,Mįsliukai”  surengė popietę, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Vaikai deklamavo, skaitė ištraukas apie Lietuvą, piešė Lietuvos simbolius. Kol vyresniųjų vaikų grupė sprendė kryžiažodžius apie Lietuvos praeitį, įžymius Lietuvos žmones, jaunesniųjų grupei bibliotekininkė Audronė Filipavičienė surengė smagią edukaciją su bitutėmis-robotais ,,Bec-bot“.
Aldona Misiūnienė, „Mįsliukų“ vadovė

Gimnazijos bendruomenė susitelkusi paminėjo Kovo 11-tąją

Spalvos, simboliai, ženklai, citatos iš dainų tekstų buvo svarbu visada, bet šiomis dienomis visa tai įgauna ypatingą prasmę, suteikia stiprybės, garantuoja palaikymą, sutelkia žmones, primena istoriją ir mūsų tapatybę.
Kovo 11d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Kiekvienais metais norisi priminti, įtvirtinti, suteikti gilesnį supratimą. Taip norisi, kad jaunimui tai nebūtų tik kovo 11 diena, tik data, tik šiaip laisva diena ir galimybė ilgiau pamiegoti. Mažiausia ko tikimės, kad tą dieną jie suvoks kaip šventę, kaip dar vieną Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo etapą, kai galime laisvai iškelti prie savo namų šalies vėliavą.. O jei jaunas žmogus tapatins save su Lietuva, jei neatskirs savęs nuo valstybės, jei giliau suvoks, kad ne šiaip sau gyvename šitame krašte, kad praeities pažinimas nėra tik sausų faktų kratinys. O jei pažintis su istorija sukels pasididžiavimo jausmą ir supratimą, kad esame atsakingi už savo valstybę kaip piliečiai, kaip žmonės. Štai ko tikimės švęsdami Lietuvos valstybines šventes.
Ir kad kas nesuabejotų Lietuvos istorijos ilgaamžiškumu, pasiūliau mūsų mokyklos mokiniams nuo 5 iki IV G klasės sukurti nedidelį video pristatymą apie svarbiausius praeities įvykius. Nuo Mindaugo iki Gedimino, nuo Lietuvos krikšto iki pirmos lietuviškos knygos, nuo knygnešių iki Baltijos kelio. Visi, kurie priėmė šį iššūkį, puikiai susitvarkė su užduotimi.
Už meninę šventės dalį esame dėkingi muzikos mokytojai Valentinai Sinkevič ir gitaros garsais palydėjusiam dainos žodžius Ignui Andrijauskui bei pradinukams už gražius balsus.
Antra mūsų šventės dalis buvo gal kiek oficialesnė. Mokinių tarybos nariai su kai kuriais patariančiais mokytojais skelbė keturias nominacijas: šauniausias pradinukas, mokyklos išminčius, mokyklos lyderis ir mokyklos sportininkai. Kiekviena nominacija turėjo savo steigėją ir finansinę paskatą. Šauniausia pradinuke tapo ketvirtokė Valerija Aduškina. Nominacijos steigėja įmonė „Jūratės gėlės“ ir jos savininkė Jūratė Rudokienė. Mokyklos lyderiu išrinktas dešimtokas German Veličko. Nominacijos steigėjas UAB „ Birvėtos tvenkiniai“ ir jos direktorė Edita Brukštuvienė. Mūsų šaunusis sportininkių ketvertukas: futbolo komandos narės Aleksandra Karpenko, Danielė Cvek, Deinisė Sinica ir Kamilė Filipavičiūtė. Šios nominacijos steigėjais ir rėmėjais tapo ūkininkas Sigitas Braziulis ir UAB „Agrodema“ bei jos savininkas Juozas Mikštas. O mokyklos išmintingiausioji – Jurgita Pauliukėnaitė, kurios puikiais mokymosi rezultatais džiaugiasi ne tik ji pati, jos tėvai, bet ir mokyklos administracija bei mokytojai, kurie ir tapo šios nominacijos steigėjais. Tikimės, kad šios nominacijos taps paskata ir kitiems mokiniams būti aktyviems, kūrybiškiems ir siekiantiems puikių rezultatų įvairiose srityse.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė

Jaunųjų pasieniečių būrelio žygis Nepriklausomybės dienai paminėti

Kovo 9 d.  Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos jaunojo pasieniečio būrelio nariai dalyvavo Vilniaus pasienio rinktinės jau dešimtus metus iš eilės Ignalinos regione organizuotame jubiliejiniame žygyje. Šiais metais dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos prie valstybės sienos žygis buvo netradicinis. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtas renginys pirmą kartą vyko ne pasienio ruožu, o Aukštaitijos nacionaliniu parku.Trečiadienio rytą rinktinės organizatorių parinktu maršrutu Ignalinos rajone esančiame Meironių kaime žygiuoti susirinko beveik 130 aštuonių rinktinės Jaunojo pasieniečio būrelių narių ir jų vadovų.Išklausęs organizatorių instruktažą, visas gausus būrys žygio dalyvių leidosi į 12 kilometrų žygį pėsčiomis Aukštaitijos nacionalinio parko keliais.Startavę žygeiviai, iš pradžių laikęsi draugėje, po kelių kilometrų išsibarstė ir virtinė išsitęsė iki kilometro ilgio. Pirmas objektas, kurį už keleto kilometrų priėjo, buvo dėl savo garbingo 320 metų amžiaus, 3,7 m kamieno apimties ir 20 m aukščio prie Asalnų ežero iškyšulio auganti, Asalnų karaliene vadinama pušis. Pasigrožėję didingu medžiu, slidžiu miško keliuku žygeiviai patraukė toliau. Pagal suplanuotą maršrutą kita stotelė buvo Ginučiai ir garsusis jų malūnas, vasaros sezono metu pritraukiantis gausybę turistų ir vietos gyventojų pasimėgauti vandens kriokliu ar išsimaudyti upelyje. Kovo 9-ąją į žygį leidęsi jaunieji pasieniečiai prie jo sustojo tik bendrai nuotraukai. Nuo malūno gausus būrys patraukė link už poros kilometrų tarp miškų ir Linkmeno bei Ūkojo ežerų stūksančio, XIII amžių menančio Ginučių piliakalnio. Sukaupę jėgas ir užlipę į piliakalnio viršūnės aikštelę, žygeiviai grožėjosi nuo jos atsiveriančia panorama ir dar žiemiška gamta. Vos už kilometro laukė ir numatytas galutinis maršruto taškas – žymusis legendomis apipintas Ladakalnis. Jo viršūnę žygio dalyviai pasiekė po 3 valandų kelionės pėsčiomis. Taip iš viso buvo įveikti 12 kilometrų. Jau tradicija tapęs žygis yra skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tad pasigėrėję vaizdu nuo 176 m aukščio kalno, apsupto net šešių ežerų, visi žygeiviai sustoję užtraukė Tautišką giesmę. Kartu buvo pagerbta ir už savo laisvę kovojanti Ukrainos tauta.Taip pasveikinę Lietuvą žygeiviai leidosi į kalno papėdę, kur jų jau laukė ir žygyje prarastas jėgas atgauti kvietė rinktinės logistai su pasienietiška koše ir arbata. Dauguma jaunųjų pasieniečių tokiame žygyje dalyvavo pirmą kartą ir tai jiems buvo savęs išbandymas bei savo ištvermingumo patikrinimas. Vieni sakė, kad maršruto nuotolis neilgas ir galėtų nueiti dar tiek, kiti suabejojo ir neslėpė, kad šiek tiek pavargo. Tačiau nei vienas nesigailėjo, kad pasirinko šią dieną praleisti aktyviai, o ir oras, kaip reta, žygiui buvo palankus.Jaunųjų pasieniečių būrelio vadovas Andrejus Matvėjevas