Meniu Uždaryti

10 kovo, 2023

Pradinukai pasveikino Lietuvą kūrybinėse dirbtuvėse

Kūrybiškumas, bendrystė, draugiškumas, vienybė, susiklausymas. Šios vertybės šiandien itin svarbios kiekvienam žmogui. O ypač tiems, kuriuos galime vadinti mūsų valstybės ateitimi. Man, istorijos mokytojai, būna labai smagu bendrauti su mūsų mokyklos pradinukais. Tai ypatingi žmonės. Nebijantys sakyti tai, ką galvoja, būna labai originalūs, o kartu paprasti ir atviri. Su jais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną savo įsivaizduojamu traukiniu mes aplankėme visų Nepriklausomybės akto signatarų namus. O kovo 10 d., švęsdami dar vieną mūsų valstybės gimtadienį, susiorganizavome kūrybines dirbtuves „ Pasveikinkime Lietuvą“. Pirmojo aukšto koridorius per keletą minučių užsipildė draugišku rateliu iš suolų, prie kurių įsikūrė mažieji menininkai. Reikia pavydėti mūsų mokytojų Danutės, Dalios, Liudmilos, Sonatos, Valentinos ir Emilijos operatyvumo, gebėjimo organizuoti, kiekvieną kūrėją aplankyti, padėti, patarti ir apraminti tą keturių dešimčių šurmuliuojančių žmonių minią, atsidūrusią neįprastoje jiems aplinkoje. Juk dirbti koridoriaus erdvėje ir dar visoms klasėms nėra jau taip kasdieniška. Istorijos mokytojai teko gerokai pasisukti savo orbitoje, kad galėtų pabendrauti su visais dalyviais, išsiaiškinti, ką jie žino apie kovo 11d., ir paskelbti jiems užduotį.
1-2 klasių vaikai kūrė savo sveikinimus Lietuvai. Tradiciškai piešiniuose plevėsavo trispalvės akcentai. Mūsų valstybė buvo vaizduojama ir kaip raumeningas, stiprus vyrukas. Smagu, kai mūsų mažieji piliečiai didžiuojasi savo šalimi ir sugeba taip kūrybiškai surasti ir pateikti valstybingumo simbolius.
3-4 klasių mokinukai turėjo papildomą iššūkį: gražiai nurašyti eilėraščio posmelį ar sukurti savo sveikinimą Lietuvai bei iliustruoti esamus žodžius. Sunku aprašyti, kokių grožybių prikūrė vyresnieji: čia ir pilys, ir medinės kaimo trobelės šalia vieškelio, ir miškai, ir paukščiai. Žodžiu, viskas, kas taip sava, miela ir gražu. Viskas, kas yra Lietuva.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė

Per Lietuvą su tarmių grožiu

Antrasis Lietuvos gimtadienis gimnazijoje paminėtas pratęsiant virtualią kelionę po Lietuvą, pradėtą prieš Vasario 16-tąją su „Čiulbutės“ sutartinėmis. Šį kartą po šalį keliauta gilinantis į tarmių grožį ir ypač pabrėžiant savojo, Tverečiaus krašto ypatingumą.
Kaip viskas vyko? 5-IVg klasių mokiniai ir mokytojai susibūrė į bendrą pamoką aktų salėje, kurią parengė gimnazijos lituanistės, o vedė mokytoja Nijolė Keraitienė. Kiekvienas mokinys gavo darbo lapą, kurį turėjo užpildyti stebėdamas pateiktį apie Lietuvos tarmes, jų skirstymą. Ypač buvo gilinamasi į tverečėnų patarmę, kurioje išlaikyta gausiai senovinių formų, retų žodžių. Žinoma, jau nedaug mokinių gali kalbėti tarmiškai, juolab kad turime daug rusakalbių, tačiau gyvenimas šiame krašte įpareigoja saugoti jo savastį. Tad prisiminę mokslininkus E. Frenkelį, J. Otrembskį, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje išsamiai tyrinėjusius tverečėnų tarmės ypatumus, pagerbėme ir kraštietį kalbininką Aleksandrą Dundulį, taip pat detaliai aprašiusį savo krašto tarmę.  
O paskui pereita prie tarminių žodžių atpažinimo. Juk gal tik tverečėnai valgo cilcienį, naudoja ubašlaitę, žino, kas yra dzienykas, dapai, su pasimėgavimu kerta brazdzinius blynus, gali svečiams atnešti voro, eina apseinėc ir laidzyc karvių. Kai bendrom jėgom išvertėme į bendrinę kalbą šiuos ir dar daugiau žodžių, pradėjome keliauti po kitas tarmes ieškodami atitikmenų. Su suvalkiečių tarme mums padėjo susidoroti didžiasalietė Eugenija Stepšienė. Mūsų bacviniai Suvalkijoje pavirto kamblukais, o sriuba iš jų – barščiai. Kai mes suveinam paalasyc, tai suvalkiečiai sueina parokavot, dzūkai suaina pabajyc, o žemaičiai, pasak istorijos mokytojos, tikros žemaitės Danguolės Mikulėnienės, iš viso nemėgsta šnekų varinėti. Užtat bulves, kurias mes laikom pirkaitėj, suvalkiečiai neša į kiaunorę, dzūkai sklepan, o žemaičiai į kamarą. Vietoj mūsų cilcienio dzūkai valgo bulbinę košę, suvalkiečiai bulvinę, kaip ir bendrinėj kalboj, o žemaičiai smagiai sau kerta kiunkę. Be to, jų tarmėje mūsų brazdziniai blynai pavirsta plinca, mūsų pelavynos – žiuogspėru. O jei apsilankysite Suvalkijoje, gali tekti išmokti barščius ant mašinos išvirti! Tik su dapais bėda – nė vienam krašte jų nėra. Tiesa, mes nekalbėjome apie Mažąją Lietuvą – ten tikrai būtume radę atitikmenį.  
Taigi šitaip pakeliavę padarėme išvadą, kad ir mūsų nedidelėje Lietuvoje ne visada galėtume susikalbėti, bet nutarėme, kad tarmės reikalingos, nes jos labai praturtina bendrinę kalbą. O tada grįžome į savo gimtinę ir žiūrėjome septintokės Jurgitos Pauliukėnaitės filmuką „Mano gimtasis kraštas“, rengtą respublikiniam konkursui „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“. Jame pasakojama apie gražiausias mūsų krašto vietas. Žiūrėdami mokiniai atsakinėjo į darbo lapuose pateiktus klausimus, sužinojo daug įdomybių.
Paskutinė pamokos dalis buvo skirta pasidžiaugti gimnazijos mokiniais, kurie praėjusiais mokslo metais dalyvavo respublikiniuose kalbos, literatūros, krašto pažinimo konkursuose. Juk kurdami ir dalindamiesi savo kūriniais su kitais augame dvasia, tobulėjame, kalba ir gimtojo krašto pažinimas mus vienija. Tad gimnazijos padėkos už laiką, atiduotą prasmingam ryčiausio Lietuvos pakraščio garsinimui, rengiant darbus respublikiniams konkursams, įteiktos gausiam gimnazistų būriui. Auksiniais diplomais apdovanoti Jurgita Pauliukėnaitė (8 respublikiniai konkursai), Algirdas Pauliukėnas – 6, Edvinas Velička – 4, Dominika Bezrodnaja – 3, Kamilė Filipavičiūtė – 3.
Sidabrinius diplomus pelnė Julius Martinėnas, Viktorija Činčikaitė, Ieva Mikulėnaitė. Jie dalyvavo dviejuose respublikiniuose konkursuose.
Bronziniais diplomais pagerbti mokiniai, rengę darbus vienam respublikiniam konkursui. Tai Danielė Cvek, Mantas Tekorius, Nojus Matieša, Andrej Gluchariov, Silvestras Pilipenko, Ugnė Bikulčiūtė, Vilija Talejūnaitė ir Gintarė Baliukevičiūtė.
Įteikdama mokiniams padėkas, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Sereičikienė taikliai pastebėjo, kad Lietuva – tai ne tik abstraktus žodis. Kokie būsime mes visi, tokia bus ir Lietuva. Tikime, kad visiems susitelkus pavyks ir toliau sėkmingai saugoti ryčiausio Lietuvos pakraščio tapatybę.

Krepšininkų pergalės

Vyko rajono  bendrojo ugdymo mokyklų vaikinų ir merginų krepšinio varžybos. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos merginų komanda užėmė  pirmąją vietą, vaikinų, gimusių  2007 – 2009 m.m. komanda buvo trečia, kaip ir vaikinų, gimusių  2006 – 2004 m.m. komanda. Mokinius treniruoja Andrejus Matvėjevas. Sveikiname!