Į istorijos mokslą kartais žiūrima kaip į kažką, kas seniai praėjo, nebeaktualu, atitrūkę nuo realybės. Vis tenka priminti mokiniams, kad istorija yra gyva: ji nuolat keičiasi, iškyla nauji faktai, archeologai džiugina naujais radiniais. Ir nereikia įrodinėti, kad visa mūsų dabartis yra praeities palikimas. Istorija atgyja ir kartojasi su visais laimėjimais ir klaidomis, iš kurių niekaip žmonija nepasimoko.
Norėdami pažinti istoriją iš arčiau patys galime tapti įvairių epochų dalimi. Su šeštos klasės mokiniais keliavome į Renesanso laikotarpį. Kiekvienas jų galėjo tapti šiek tiek Mikelandželu ar Koperniku. Buvo pristatyta puiki heliocentrinę teoriją įrodanti priemonė. Tad galime patvirtinti, kad Žemė sukasi aplink Saulę. Bet mokinių favoritu tapo Leonardas da Vinčis. Jo kūriniai, brėžiniai atgijo įvairiausiomis formomis ir priemonėmis: deimantiniais paveikslais, nuotraukomis, buvo lipdomi, lankstomi, klijuojami. Prireikė ir matematinių žinių tikslumui ir erdvinio matymo, tvarkingumo, kruopštumo, kūrybiškumo. Pas mus buvo atkeliavęs ir pats Leonardas, papasakojo apie savo vaikystę ir jaunystę. Į mokinių kūrybinį procesą buvo įtraukiami šeimos nariai ir draugai. Vyko puikus bendruomeninis darbas.
Tad istorija gali tapti labai artima ir šiuolaikiška. O svarbiausia, per tokias pamokas mes galime pamatyti, kokius šaunius mokinius turime mūsų gimnazijoje.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė
