Pirmą vasario šeštadienį šeštokai nutarė vienu šūviu nušauti kelis zuikius. Ne, netikrus… Važiavome į renginį Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Mielagėnų filiale. Ten vyko Benediktos Jakštienės fotografijų parodos uždarymas. Grožėjomės iš nuotraukų į mus žvelgiančiais briedžiais, stirnomis, elniais, pūstauodegėmis lapėmis. Ginčijomės, kur yra stirna, kur jos giminaitis elnias. Klausydamiesi parodos autorės pasakojimų apie savo pomėgį, kuriuo ji „užsikrėtė“ nuo savo vyro, mūsų kraštiečio fotografo Algio Jakšto, sužinojome, kad daugiausia gyvūnų sutikta Tverečiaus apylinkėse. Todėl abu dažnai čia lankosi įdomių vaizdų „gaudyti“.
Klausėmės Algio Jakšto skaitomų eilėraščių, kuriuose labai šiltai atsimenama Motina, Tėvas, gimtoji troba, iš kurios, baigęs Mielagėnų vidurinę mokyklą, išėjo į gyvenimą… Poezijos žodžio skambesį pagyvino kolektyvo „Vėtrungė“ dainos, kurioms pritarė ir mūsų mergaitės.
Kadangi artėja mūsų valstybės gimtadienis, buvo puiki proga priminti, kad ir mūsų krašte buvo žmonių, paaukojusių savo gyvybę, sveikatą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Važiuodami į Mielagėnus stabtelėjome prie kryžiaus, kuris primena sudegintą Jociūnų kaimą ir sušaudytus čia gyvenusius vyrus. Mielagėnų centre uždegėme atminimo žvakelę šio krašto tremtiniams, politiniams kaliniams, partizanams atminti. Apžiūrėdami kitus ant laisvės aukuro sudėtų gyvenimų įamžinimo paminklus, esančius prie šventoriaus, pasigrožėjome ir mažąja mūsų krašto katedra – Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia…
Mokytoja Nijolė Berdikšlienė
