Meniu Uždaryti

Pas gimnazijos mažiausius atkeliavo Rudenėlis

Vaikai dalyvavo Skrybėlių parade, demonstravo rudens gėrybėmis papuoštas skrybėles. Visi: ir dideli, ir maži – draugiškai šoko, žaidė, dainavo, deklamavo eilėraštukus. Pasilinksminę pasivaišino sveikomis rudens gėrybėmis. Buvo gera matyti visų šypsenas, jaudulį, džiaugsmą.
Šia puikia Rudenėlio švente baigėsi darželinukų pažintinė kelionė po rudens pasaulį, kurios metu vaikai klausėsi skaitomų kūrinėlių apie rudeninius orus, spalvino, lipdė, piešė rudens spalvomis, iš kaštonų ir gilių dėliojo saulutes, puošė grupes įvairiaspalvėmis puokštėmis iš lapų ir rudeninių gėlių, dalijosi žiniomis ir pastebėjimais apie rudens derlių ir darbus.

Ketvirtokų pamoka kitaip

Spalio 27 dieną ketvirtokų pasaulio pažinimo pamoka „Kaip mūsų senoliai puošė namus?“ vyko netradicinėje erdvėje – gimnazijos muziejuje. Jų mokytoja Danutė Misienė mokiniams suteikė puikią progą susipažinti su senoviniais daiktais, kurie anksčiau buvo kiekvienoje lietuvio pirkioje, kartu aptarė jų paskirtį. Ketvirtokai žavėjosi senoviniais puošybos dirbiniais. Daug nuostabos sukėlė, kad praeities kaimo žmogus savo rankomis gaminosi daug reikalingų daiktų. Gyventa ekologiškai ir taupiai. Darbas, buities puošimas nuvydavo šalin daug sunkių minčių. Per šią pamoką prisiliesta prie praeities ir praturtintas žodynas naujais, retai kasdienėje kalboje sutinkamais žodžiais. Pamoka muziejuje – tai nekasdieniška, bet naudinga patirtis. Juk viena yra išgirsti, o kita – pamatyti.

Ėjome Konstitucijos keliu

Mažas ar didelis esi pilietis savo valstybėje, tu privalai žinoti, kas yra Konstitucija. Jei to klausiame pradinuko, tai dažniausiai išgirstame, kad tai taisyklės, kurių visi privalo laikytis. Ir tai pats teisingiausias atsakymas, nes kiekvieno piliečio pagrindinė pareiga — žinoti įstatymus ir jų laikytis.
Spalio mėnesį visada skiriame daugiausia dėmesio Lietuvos valstybės Konstitucijai. Tad ne išimtis buvo ir šie metai. Paskutinę savaitę prieš mokinių atostogas patraukėme Konstitucijos keliu užsukdami į kiekvieną jos skirsnį ir atidžiau susipažindami. Spalio 24 d. organizavome viktoriną 5-8 kl. ir I-IV kl. atstovams. Klasės atsiuntė pačius pilietiškiausius ir daugiausia išmanančius įstatymus atstovus. Įvairūs klausimai, loginis mąstymas, greitis, susiklausymas komandoje – ir galėjome išrinkti pačius geriausius.
Spalio 25 d. dalyvavome nuotoliniame Konstitucijos egzamine. Šiuo atveju nuotolinė forma nėra pati efektyviausia, nes neretai „paveda“ informacinės technologijos, nėra to bendrumo jausmo, kai palinkdavome virš egzaminų lapo su testo klausimais, o ir įvertinimo tenka laukti ilgiau. Bet tokie laikai. Gerumas toks, kad taupydami popierių, visgi įsivertiname savo teisių ir pareigų išmanymą.
Trečiadienį pertraukų metu mokiniai dalyvavo greitų klausimų –atsakymų šurmulyje. Aplankėme pradinių klasių mokinukus. Ir jie pasitikrino savo žinias apie valstybę, jos simbolius ir tas taisykles, kurias visi privalome žinoti.
 Ir dar. Kiekviena klasė turėjo rimtą kūrybinį darbą. Paruošti plakatą, pasinaudodami vienu iš Konstitucijos skirsnių. Tad norėdami iš arčiau ir vizualiai susipažinti su pagrindiniu valstybės įstatymu, galite tai padaryti trečiame gimnazijos aukšte.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė ir gimnazijos mokinių tarybos nariai

Įveiklintas sensorinis kambarys

Spalio 12 d. 1-4 klasių mokiniams Visuomenės sveikatos biuro psichologė Miglė Boguševičienė vedė užsiėmimus, skirtus emocinės sveikatos stiprinimui. Užsiėmimai vyko gimnazijos sensoriniame kambaryje.  Psichologė mokė vaikus praktinių atsipalaidavimo pratimų,  su jais diskutavo, ką daryti, kai krūtinę slegia liūdesys ar visame kūne verda pyktis. Pradinukai patys bandė sukurti savo džiaugsmo receptą. Tikimės, kad užsiėmimas padės geriau susitvarkyti su emocijomis.

Turininga trečiokų ir ketvirtokų išvyka

Spalio 11 dieną 3-4 klasių mokiniai su mokytojomis Dalia Suliene ir Danute Misiene aplankė Ignalinos krašto muziejų. Juos šiltai pasitiko muziejaus darbuotojos. Etnografinėje ekspozicijoje pradinukai pamatė įvairius XIX ir XX a. naudotus daiktus, įrankius ir prietaisus: senovinius lygintuvus, audimo stakles, kraičio skrynias, baldus ir daugybę kitų autentiškų namų apyvokos daiktų. Muziejaus darbuotoja papasakojo ir apie visą ano meto žmogui labai svarbaus augalo – lino – kelią nuo sėjos iki lovatiesės ar staltiesės. Mokiniai buvo supažindinti ir su Ignalinos atsiradimo istorija. Dar viena įdomi ir tikriausiai net kiek netradicinė ekspozicija – atkurta sovietų okupacijos metais veikusi metrikacijos salė. Joje galima pamatyti autentiškus ano meto baldus ir vestuvininkų drabužius. O sienas puošia šių laikų (nuo 2008 m. iki 2016 m.) ir senesnių laikų (nuo 1925 m. iki 1987 m.) vestuvių nuotraukos, surinktos iš įvairių Ignalinos krašto vietų.
Be to, trečiokai ir ketvirtokai turėjo galimybę patys dekoruoti knygos skirtukus. Mokiniams labai patiko geležinkelio edukacinė ekspozicija. Ją sudaro informatyvūs stendai, magnetiniai žaislai, magnetinės lentos, mediniai kubai, kuriais žaidžiama dėlionės principu, leidžia pažinti geležinkelių stočių kompleksų pastatus (vandens bokštus, depus, keleivių namus ir pan.).; magnetinis žemėlapis su ženklais leidžia dėlioti ir sužinoti, kokios stotys buvo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva kelyje.
Laikas muziejuje greitai prabėgo ir pradinukai nuskubėjo į kultūros namus stebėti Kelmės mažojo teatro spektaklio „Prunelijaus sapnas“. Tai nuotaikingas spektaklis apie Katiną Prunelijų, kuris sapne kalbasi su savo uodega. Tingus katinas ir charizmatiška uodega keliauja per savo sapną, patiria įvairių nuotykių ir nusivylimų, siekdami mieste nusipirkti laikrodį, įgyti vairuotojo pažymėjimą, aplankyti prie jūros gyvenantį pusbrolį Fortūnatą. Žaismingi katino Prunelijaus nuotykiai suteikė  mokiniams  linksmą nuotaiką ir daug gerų emocijų.

Rudens puokščių paroda 

Spalio 7 d. jungtinė priešmokyklinio ugdymo grupė pasidžiaugė paskutiniais rudens žiedais. Kiekvienas kuo gražiau kūrė rudeninių gėlyčių puokštę. Kartu pasidžiaugėme gražia puokščių parodėle.

Rudens krosas

Spalio 6 d. vykusiose rajono moksleivių rudens kroso varžybose mūsų septintokė Jurgita  Pauliukėnaitė  savo klasių grupėje laimėjo antrą vietą (mokytoja Jurgita Svajonė Čepulienė). Sveikiname!

Abiturientai vienai dienai tapo mokytojais

Sena smagi gimnazijos tradicija – per Mokytojų dieną valdžią perima dvyliktokai. Šiemetiniai abiturientai šio darbo ėmėsi rimtai: vos ne nuo rugsėjo pirmosios ėmėsi dirbti su klasėmis, ruošti koncertinius pasirodymus. Tad spalio penktoji ir prasidėjo nuo jaukaus ir linksmo koncerto. Pradinukai, padedami muzikos mokytojos Valentinos Sinkevič, įteikė visiems dainų puokštę. Penktokai, septintokai, aštuntokai ir devintokai stebino originaliais šokiais. Šeštokai linksmai priminė abėcėlę, o IIg ir IIIg nepatingėjo sukurti nuotaikingus filmukus.
Po sveikinimų ir palinkėjimų, prie kurių gražiai prisidėjo ir techninio personalo darbuotojai, valdžią perėmę abiturientai nuskubėjo į pamokas, o likę be darbo mokytojai galėjo pasimėgauti kavos ar arbatos puodeliu: įsakmus skambutis šįkart skambėjo ne jiems.
Po pietų mokytojai vyko į Ignalinos kultūros centre vykusią šventę. Ją pradėjo jautrus Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatro „Iki“ pasirodymas, džiugino skambūs ignaliniečių dainininkų balsai. Visus šiltai sveikino meras Justas Rasikas, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė. Buvo apdovanota grupė mokytojų. Džiaugiamės, kad už nuoširdžią ir sėkmingą etnokultūrinio ugdymo veiklą, tautinės kultūros ir tarmės puoselėjimą apdovanota mūsų mokytoja Skaidrė Pauliukėnienė, o už nuoširdų darbą ir pilietinių vertybių puoselėjimą bendruomenėje mero padėką gavo direktorė Jelena Tumanovienė.
Paskui visi klausėsi legendinės grupės „Vairas“ koncerto, o po to dar bendravo prie vaišių stalo. Kaip gaila, kad Mokytojų diena būna tik kartą per metus…

Apie sensorinį kambarį

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje atvėrė duris sensorinis kambarys. Jo paskirtis: visi pojūčiai – rega, klausa, uoslė, jutimas – yra mankštinami vienu metu. Sensorinė aplinka pasitarnauja savireguliacijai, kai vaikui suteikiama erdvė pačiam susitvarkyti su iššūkiais, nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Mintis įrengti tokį kambarį kilo direktorei Jelenai Tumanovienei. Gimnazijoje yra daug nerimastingų, sunkiai susikaupiančių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų mokinių. Dar labiau viską užaštrino pandemijos ir nuotolinio mokymo situacija. Ji šiek tiek pristabdė ir planų įgyvendinimą. Gimnazijos bendruomenė rašė projektą Tautos fondui, kuris labai palaiko mūsų iniciatyvas. Šį kartą irgi buvo skirtas finansavimas nepigiai kambario įrangai. O remonto ir apdailos darbus, kaip jau įprasta mūsų gimnazijoje, atliko auksarankiai techninio personalo darbuotojai.
Aišku, tokiame kambaryje vaikams reikia priežiūros. Tačiau prabangos skirti tam žmogų gimnazija neturi. Tad didžioji rūpesčio dalis teks puse etato dirbančiai socialinei pedagogei ir mokytojo padėjėjai, kurios darbo grafikas taip pat labai intensyvus. Žinoma, pagal galimybes mokiniams padės ir klasių vadovai. Tikimės, kad šis jaukus kampelis padės mokiniams lengviau įveikti kylančias psichologines problemas ar tiesiog pailsėti ir susikaupti.

Jaunieji pasieniečiai dalyvavo tradiciniame žygyje

Vilniaus pasienio rinktinė jaunojo pasieniečio būrelių nariams organizavo tradicinį žygį palei valstybės sieną, kuriame dalyvavo beveik 200 žygeivių. Prie gausaus jaunųjų pasieniečių būrio prisijungė Ignalinos rajono savivaldybės komanda su meru priešakyje. Rugsėjo 30-ąją į jau devintus metus organizuojamą masinį Ignalinos regione veikiančių jaunojo pasieniečio būrelių narių žygį Tverečiaus pasienio kontrolės punkte susirinko Ignalinos, Vidiškių, Didžiasalio, Visagino, Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės ir Vilniaus rajono mokymo įstaigose įsikūrusių būrelių nariai bei jų vadovai. Šiais metais dalyvauti žygyje pasieniečių takais buvo pakviesti ir Ignalinos rajono savivaldybės atstovai. Žygio organizatoriai – bendruomenės pareigūnė Jolanta Vaickuvienė ir Tverečiaus pasienio užkardos specialistas, penkių Ignalinos regione veikiančių jaunojo pasieniečio būrelių vadovas Andrejus Matvėjevas bei Tverečiaus pasienio užkardos vadas Marius Garuckas, pasveikinę žygeivius, pravedė instruktažą apie žygį ir davė startą. 190 žygeivių iš pasienio kontrolės punkto startavo siekdami išbandyti savo fizinį bei psichologinį pasirengimą įveikiant žygio organizatorių suplanuotą 10 kilometrų trasą pėsčiomis palei valstybės sieną su Baltarusija Ignalinos rajono Tverečiaus miestelio apylinkėse. Žygio dalyviams šiais metais maršrutas buvo kiek neįprastas – kitaip nei ankstesniais metais jis vyko palei sieną, kuri nuo kaimyninės valstybės jau atitverta apsaugine tvora ir ištiesta pjaunančia viela „koncertina“. Užkardos pareigūnai, lydintys žygeivius, papasakojo jiems, kokiu tikslu ši tvora įrengta ir nuo ko siekiama apsaugoti mūsų valstybę. Iš pradžių laikęsis draugėje, po kelių kilometrų būrys išsibarstė ir virtinė išsitęsė iki beveik kilometro ilgio. Vis labiau rudenėjanti gamta pėstiesiems sudarė ir kliūčių, kuomet reikėjo ne tik apeiti balas, bet ir bristi per purvyną. Tuomet kiekvienas suprato, kad pasieniečio kelias nėra jau toks tiesus ir lengvas. Su kiekvienu kilometru žygeivių batai vis sunkėjo ir sunkėjo… Nepaisant kelyje pasitaikiusių kliūčių būrys artėjo prie maršruto pabaigos ir, nors ir šiek tiek pavargę, bet su gera nuotaika po 3 valandų finišavo Tverečiaus pasienio užkardoje. Už organizuotą žygį ir pakvietimą jame dalyvauti Ignalinos savivaldybės meras Justas Rasikas savo kolektyvo vardu padėkojo organizatoriams ir įteikė didžiulį tortą. Juo, pasistiprinę rinktinės logistų išvirta koše ir arbata, buvo vaišinami visi žygio dalyviai.