Meniu Uždaryti

Gimnazijos mažiausieji išvarė žiemą

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!
Vasario 21 d. gimnazijos ikimokyklinio ir jungtinė priešmokyklinio ugdymo grupės su puikia nuotaika minėjo tikrą blynų šventę – Užgavėnes. Su triukšmingais šokiais ir ketureiliais vaikai ginė žiemą iš kiemo, žadino žemę iš miego ir šalto sniego, žaidė įvairius žaidimus, pokštavo, triukšmavo ir smagiai šurmuliavo.
Žiemos pabaigą skelbė ir deginama Morė. O kartu su More sudegė visos blogybės, ligos, nelaimės.
O jau blynų skanumėlis buvo!
Tik ar žiema mus išgirdo?

Vasario 16-tajai skirta paroda aktų salėje

Renginio „Lietuvos etnografiniai regionai – ar pažįsti juos visus“ metu pristatyta penktokės Valerijos Iridos Aduškinos paveikslų paroda. Darbeliai atlikti įdomia technika: tapyba deimantais. Valerija papasakojo, kad kūrė paveikslus porą metų. Parodą surengti paskatino jos pirmoji mokytoja Aldona Misiūnienė. Ji pasveikino mergaitę su pirmąja kūrybos paroda, pasidžiaugė jos aktyvumu, energija, noru visur dalyvauti ir visur suspėti bei palinkėjo, kad tokių parodų būtų ir daugiau. Pasigrožėti Valerijos darbeliais bus galima iki kovo 10 d.

Prasmingai šventė ir patys mažiausieji

Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pučiant mirguliuos –
Viena primins rugelių duoną,
Kita kaip sodai mūs žaliuos.
O ta trečioji, tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol Vytis laisvę jai parneš… (B. Brazdžionis)
Vasario 16-oji – išskirtinė data valstybės istorijoje, džiugi ir ypatinga šventė.
Ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės vaikučiai besiruošdami šiai šventei puošė aplinką trispalviais akcentais. Prieššventinę savaitę vyko įvairios veiklos, buvo daug kalbama apie gimtinę, jos grožį, įžymias Lietuvos vietas, asmenybes, miestus. Vaikai svarstė ir diskutavo: „Kas yra Lietuva?“, „Kas tai gimtinė?“, susipažino su tautiniais rūbais, prisiminė Lietuvos valstybės simbolius.
Vasario 10 d. vaikai džiugiai nusiteikę, pasipuošę, su Lietuvos vėliavėlėmis rankose rinkosi į šventinį rytmetį. Jį pradėjome giedodami Lietuvos valstybės himną. Šventinio rytmečio metu atliekamos dainelės, eilėraščiai, šokiai buvo skirti šiai prasmingai šventei. Daug darbelių, skirtų Lietuvai, vaikai atliks ir šventinę savaitę.
Tikimės, kad šių savaičių veikla paskatins domėtis ir didžiuotis sava šalimi.

Pradinukai pažino Lietuvą keliaudami

Ar esate važiavę traukiniu? Jei ne, tai turite puikią progą pakeliauti su Didžiasalio “Ryto” gimnazijos mažaisiais piliečiais po Lietuvą. Kelionės tikslas – aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų gimtąsias vietas ir sužinoti įdomybių apie šiuos kraštus. Keliavome net ten, kur nėra geležinkelių.
Pirmiausia visi vaikai ir jų mokytojos įsigijo traukinio bilietus ir kelionę pradėjome nuo pajūrio, nuo Latvijos miesto Pavilosta Kuldygos apskrityje, kur gimė jauniausias signataras Kazimieras Bizauskas. Persikėlėme ir į Lietuvos pajūrį – Palangą. Nors ta vieta nėra tiesiogiai susijusi su Lietuvos Tarybos nariais, bet kaip neaplankysi gintarų sostinės, o ir užduotis vaikams buvo susijusi su Jūratės ir Kastyčio legenda.
Toliau kūrėme sudurtinius žodžius ir aplankėme Tauragę bei trijų signatarų namus. Tada teko stipriai pasukti į šiaurinę Lietuvą, į seniausią vaistinę Viekšniuose ir Mažeikių rajone esančią Mykolo Biržiškos gimtinę. Kelionę tęsėme po Žemaitiją, patrynėme nosį meškai Telšiuose (juk sėkmės ir laimės gyvenime niekada nebūna per daug). Pašnekėjom žemaitiškai su Jono Smilgevičiaus ir Stanislovo Narutavičiaus žemiečiais ir nurūkom į Suvalkiją. O kad kelionė neprailgtų ir užgožtų monotonišką traukinio dunksėjimą, visi užtraukėme dainą apie gimtąją Lietuvos šalelę.
Suvalkijoje gimė net šeši Nepriklausomybės akto signatarai ir pats pirmininkas Jonas Basanavičius. O ar žinojote, kad iš Suvalkijos kilęs ir Lietuvos himno – Tautiškos giesmės autorius Vincas Kudirka bei kalbininkas Jonas Jablonskis? Tad šiame krašte suprasti, ką kalba žmonės, tikrai lengviau nei Žemaitijoje. Juk mūsų bendrinė kalba išgryninta ir sutvarkyta šios tarmės pagrindu.
Pakalbėję apie Lietuvos apskritis, atsakę į kelis klausimėlius ir pabandę sudėlioti apskričių žemėlapį pasukome į Antano Smetonos ir Stepono Kairio gimtąjį Ukmergės rajoną. Aplankėme paminklus Kaune ir Užugiriuose, prisiminėme Lietuvos tarpukario prezidentus – Nepriklausomybės akto signatarus. Ir mūsų traukinys pasuko į šiauriausią Lietuvos tašką – Biržų kraštą, Jokūbo Šerno, Alfonso Petrulio ir Jono Vileišio namus. Tada dar kartą nulėkėme į Latvijos pakraštį – Krėslaukį, apžiūrėjome Donato Malinausko gimtinę ir grįžome į savo namus – Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją.
Tad per valandą apkeliavome visą Lietuvą, prisiminėme 1918 m. vasario mėnesio svarbiausius Lietuvos valstybės įvykius, pažaidėme, paspėliojome, padėliojome, padainavome ir pabuvoję praeityje sugrįžome į dabartį.
Su Gimtadieniu, Lietuva!
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė

Kelionę su „Čiulbute“ pratęsė ir jaunesnieji

Į tokią pat pamoką susirinko ir 5-8 klasių mokiniai. Pasiruošti jiems padėjo mokytojos Nijolė Berdikšlienė, Nijolė Keraitienė, kiekvieno regiono dainų parengė mokytoja Valentina Sinkevič su mergaičių ansambliu.
Kelionė pradėta nuo Žemaitijos. Ją pristatė šeštokai, o žemaičių tarmės grožį šįkart puikiai atskleidė trečiokė Aistė Mikulėnaitė. Aštuntokai pasakojo apie Suvalkiją ir priminė šio krašto iškilias asmenybes: Vincą Kudirką ir Joną Basanavičių, be kurių neįsivaizduojame nepriklausomos Lietuvos. Penktokai išsamiai pristatė  Dzūkiją ir jos unikalius papročius.  Septintokai atskleidė Aukštaitijos savitumą, priartėdami prie savojo krašto papročių. Dominika Bezrodnaja pademonstravo aukštaitiškus tautinius drabužius, kuriuos prieš penketą metų padėjo įsigyti V. Landsbergio fondas. Linksmą pasaką mūsų krašto tarme pasekė nuolatinė tarminių konkursų dalyvė ir prizininkė Jurgita Pauliukėnaitė. Kiekvieno regiono pristatymą lydėjo atitinkama mergaičių su mokytoja Valentina Sinkevič atliekama liaudies daina, o Aukštaitiją jos pagerbė sutartine.
Kai mokiniai nutarė, kad visi etnografiniai regionai ir panašūs, ir skirtingi, ansamblio „Čiulbutė“ moterys vėl pavėdėjo visus link Aukštaitijos. Pirmiausia jos priminė tautinių drabužių dėvėjimo ypatumus, paaiškino, kad merginų kasos turi būti supintos, parodė, kaip uždedamas nuometas, papasakojo apie tautinių juostų įvairovę. Tada moterys pačios dainavo, paskui visi pabandė kartu padainuoti sutartinę. Be to, mokiniai buvo supažindinti su dar vienu įdomiu dalyku: parodytas filmukas apie unikalų žvejybos būdą: stintelių traukimą Palūšėje tinklais, sukamais bobomis. Prieš porą metų ši nykstanti tradicija buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Daugelis mokinių pirmą kartą išgirdo apie tokią žvejybą ir susidomėję žiūrėjo, kas gi tos filme minimos ir rodomos bobos.
Gimnazija širdingai dėkoja ansamblio „Čiulbutė“ moterims už šiltas ir jaukias edukacijas, už gražų mūsų įvairiatautės bendruomenės pavėdėjimą link etninės kultūros gelmių, už autentiškumą ir nuoširdumą.

Link Vasario šešioliktosios – per etnografinius regionus su „Čiulbute“

Prieš atostogas gimnazijoje vyko Lietuvių kalbos renginiai, skirti Aukštaitijos metams. Pirmiausia į bendrą pamoką „Lietuvos etnografiniai regionai – ar pažįsti juos visus?“ rinkosi Ig-IVg klasių mokiniai. Pasiruošti jiems padėjo mokytojos Skaidrė Pauliukėnienė ir Nijolė Keraitienė. Šią pamoką vedė IIIg klasės mokiniai Ligitas Artomovičius ir Danielė Cvek. Kiekviena klasė pasakojo apie pasirinkto regiono tautinius drabužius, tradicinius valgius, išskirtinius papročius, tarmės ypatumus. Dzūkų ir suvalkiečių tarmių teko klausytis iš įrašų. Lengviausia mums gyvai išgirsti ir suprasti savojo krašto tarmę, kurią nuolat populiarina daugybės konkursų prizininkas abiturientas Algirdas Pauliukėnas. Ir šįsyk jo pasakojimas sukėlė daug juoko. Bet labai smagu, kad turėjome progą gyvai išgirsti ir žemaičių tarmę: pasaką mums pasekė tikrų tikriausia žemaitė – istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė.
O tada estafetę perėmė šaunios Ignalinos krašto etnografinio ansamblio „Čiulbutė“ moterys: ansamblio vadovė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko etnologė Sigutė Mudinienė su savo kolege Giedre Šukyte, muzikos mokytoja Lionė Gruodienė ir buvusi mūsų mokinė, ilgametė policijos darbuotoja Jūratė Pernavienė. Pirmiausia jos padainavo kiekvieno regiono dainų, o paskui surengė puikią sutartinių, kurios įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą, edukaciją. Smagu buvo visiems kartu padainuoti: juk sutartinėje būtinas ypatingas sutarimas, bendro ritmo pajautimas. Dar smagiau buvo išgirsti iš mūsų krašto dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės užrašytą sutartinę. Mokiniams parodyti ir senoviniai unikalūs muzikos instrumentai, priminta, kad mūsų krašte itin populiarus buvo muzikavimas cimbolais. Pamokoje iš tiesų gražiai atsiskleidė Aukštaitijos, mininčios savo vardo 700-ąsias metines, dvasinė ir materialioji kultūra.

Kovingos krepšininkės

Jaunojo pasieniečio būrelių krepšinio varžybose, kurios vyko Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje, mūsų merginos, vadovaujamos Andrejaus Matvėjevo, užėmė I vietą! Komandoje žaidė Kamilė Filipavičiūtė, Aleksandra Karpenko, Deinisė Sinica. Sveikiname merginas ir jų trenerį!

Matematikų sėkmė

Rajoninėje jaunųjų matematikų olimpiadoje Ig klasės mokinys Aleksandras Prazarkevičius laimėjo I vietą (mokytoja Sigita Panavienė), o IIg klasės mokinė Kamilė Filipavičiūtė buvo trečia (mokytojas Rimantas Šimonėlis). Sveikiname!

Įvyko gimnazijos meninio skaitymo konkursas

Jo rezultatai:
5–7 klasės
I. Valerija Irida Aduškina, 5 kl., Jurgita Pauliukėnaitė, 7 kl., Dominika Bezrodnaja, 7 kl.
II. Goda Marija Brukštutė, 6 kl., Artūras Baganas, 5 kl., Aurelija Pirštelytė, 7 kl.
III. Jovilė Kaukėnaitė, 7 kl., Karolina Jegorova, 7 kl.
IIIg–IVg klasės
II. Aleksandra Karpenko, IIIg
III.Aistė Žabelovič, IIg
Sveikiname!

Vasario 1-oji – tarptautinė garsinio skaitymo diena

Gimnazijoje ją nutarta paminėti kartu su biblioteka.  Savo skaitymus mokiniai skyrė Vilniaus 700-ajam gimtadieniui. Nors gyvename nearti nuo sostinės, visi yra joje lankęsi, sekė sausio pabaigoje  Vilniuje vykusius šventinius  renginius. Tad bibliotekininkė Gintarė Jurgelėnienė parengė spaudinių apie Vilnių parodą, kurią mokiniai susidomėję apžiūrėjo. O skaityti pasirinkti, žinoma, Gedimino laiškai, išversti į lietuvių kalbą. Taigi septintokai su mokytoja Nijole Keraitiene, o penktokai ir šeštokai su mokytoja Nijole Berdikšliene ne tik garsiai skaitė nelengvus tekstus, bet ir gilinosi, kaip tie laiškai viduramžiais  buvo rašomi, kaip siunčiami, kaip platinami, kokia kalba buvo susirašinėjama ir kodėl.  Parodoje mokiniai pamatė, kaip atrodė 1323 m. sausio 25 d. rašytas Gedimino laiškas, su kuriuo ir siejamas Vilniaus įkūrimas.
Taip  pagerbta sostinė, kurią pavasarį  daugelis  klasių aplankys per mokomąsias ekskursijas.