Įprastai pamokos vyksta mokykloje, klasėje, prie daug kartų matyto, beveik jau nuosavo mokyklinio suolo. Juk tiek dienų ant jo rymota galvą pasidėjus ar pieštuku pagražintas koks gelsvai nuobodus jo kampas. Kartais norisi palikti tą kasdienybę ir žinių paieškoti kitoje aplinkoje. Tad sausio 25d. 6 ir III G klasės mokiniai iškeliavo į Ignalinos krašto muziejų. Buvome maloniai sutikti muziejaus darbuotojų ir daugybės nebylių, tačiau daug istorijų pasakojančių eksponatų. Bet mūsų pagrindinis tikslas buvo susipažinti su paroda, skirta sausio 13 įvykiams atminti „1991 METŲ SAUSIO 13-OSIOS VEIDAI ROMUALDO POŽERSKIO NUOTRAUKOSE“. Apžiūrėjome parodą, pasikalbėjome, ką vaikams reiškia ši diena, kuo ji svarbi žmonėms ir valstybei. Taip pat turėjome galimybę pasiklausyti įrašytų fotografo žodžių apie tai, kaip gimė tų dienų vaizdai, tapę istorija: „Baisiausia buvo 1991-ųjų sausio dienomis. Vakare, įsijungęs televizorių, pamačiau, kad Vilniuje prasidėjo Lietuvos televizijos užgrobimas. Kaune gaudė bažnyčių varpai ir kaukė sirenos. Nieko nesvarstydamas, į krepšį pradėjau krauti fototechniką, rinkti fotojuosteles – pasijutau kaip kareivis, kuris prieš mūšį dedasi kulkas. Palikau verkiančią žmoną, mažus vaikus, sėdau į automobilį ir išlėkiau į Vilnių“, – taip 1991 m. sausio 13-ąją prisimena Romualdas Požerskis. Per žmonių išgyvenimus išmokta istorijos pamoka tampa daug tikresnė ir labiau suprantama, tiems, kurių prieš 32 metus dar nebuvo.
Kita mūsų valandos dalis buvo skirta praktinei veiklai: dėliojome Lietuvos miestus, Ignalinos seniūnijas, keliavome mediniais traukiniu nuo Peterburgo iki Varšuvos XIXa., žvejojome, prisiminėme vaikystės kaladėlių dėliones su Ignalinos krašto vaizdais, išbandėme savo išradingumą ir išmanumą.
Istorijos mokytoja Danguolė Mikulėnienė
