O kad primarginom labai šiltų pirštinyčių ir surengėme parodėlę! Dabar žiema nebaisi.
Šiandien karjera suvokiama kaip visą gyvenimą trunkantis asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo kelias, o sėkminga karjera – tai dar ir gebėjimas derinti darbą, laisvalaikį, gyvenimą šeimoje ir jausti pasitenkinimą savo gyvenimo kelio pasirinkimu. Sėkmingam karjeros keliui mokinys turėtų pradėti ruoštis jau pradinėse klasėse. Jam turi padėti mokytojai ir tėvai, pateikdami teisingą ir objektyvią informaciją, tačiau jie tik parodo ,,kelią“, kaip rasti geriausią sprendimą. O pagrindinis krūvis, renkantis profesiją, tenka asmeniui, atsakingam už karjeros ugdymą. Todėl 2022 metais mokyklose įsteigta Karjeros specialisto pareigybė. Padedamas jo, mokinys turi išsiugdyti gebėjimą konstruktyviai žvelgti į ateitį: išmokti sistemingai kaupti žinias, lavinti įvairius gebėjimus, ugdytis kompetencijas, padėsiančias rinktis studijų kryptį, profesinę veiklą bei planuoti savo vietą darbo rinkoje. Karjeros specialistas siekia, kad kiekvienas mokinys gautų reikalingą informaciją apie tolimesnio mokymosi galimybes, darbo pasaulį ir patarimus, kaip žingsnis po žingsnio planuoti savo karjerą, nes pasirengimas profesinei veiklai yra itin svarbus jauno žmogaus tobulėjimo procesas, kuris reikalauja tam tikrų įgūdžių, gebėjimų bei sąlygų pažinti save, kaupti informaciją apie šiuolaikinį darbinių veiklų pasaulį bei nustatyti santykį su juo. Todėl lapkričio mėnesį gimnazijoje vyko paskaitos ir mokymai, kuriuose dalyvavo 5–IV klasių mokiniai.
Lapkričio 14 d.: ugdymo karjerai pamoka ,,Profesiją renkuosi pats“. Kaip rinktis profesijas, pasakojo lektorė Justina Araminaitė-Pelakauskė iš Utenos jaunimo užimtumo skyriaus, kuriame ji dirba vyriausiąja specialiste. Šiais laikais galimybės studijuoti norimą profesiją neribotos – pasaulis atviras, tereikia eiti ir pasiimti tai, ko nori. Bet jaunam žmogui kyla begalė klausimų: Kuri studijų programa labiausiai atitinka tavo bei rinkos poreikius? Kokiose užsienio šalyse geriausios sąlygos studijuoti? Kuo aš noriu tapti? „Renkantis profesiją labai svarbu atsakingai įvertinti savo galimybes, gebėjimus, išanalizuoti rinką, o svarbiausia – save“, – kalbėjo lektorė. Pamokų metu mokiniai atliko testus ir bandė atsakyti į du klausimus: „Kas man sekasi?“ ir „Kas man patinka?“ Rasti atsakymus šioms mįslėms lengviausia nuoširdžiai sau atsakius, kas tau geriausiai sekasi jau dabar. Didelė tikimybė, jog džiaugsmą teikiančios veiklos tokiomis išliks visą gyvenimą.
Lapkričio 17 d.: gimnazijoje lankėsi Silvija Skorkaitė, kuri gimnazistams pristatė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją – išskirtinį Lietuvos universitetą, harmoningai derinantį universitetines studijas ir karinį rengimą. Jame kokybiškai rengiami ir ugdomi visapusiškai išsilavinę ir atsakingi karininkai-lyderiai, vykdomi moksliniai tyrimai bei užtikrinamas mokymosi visą gyvenimą principų įgyvendinimas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos poreikius. Lietuvos karo akademijoje ugdomas ne tik kariūnų fizinis parengimas, patriotiškumas, mokomasi karybos, bet vyksta ir civilinių dalykų paskaitos, meno užsiėmimai. Galima studijuoti personalo vadybą, tarptautinius santykius, orlaivių pilotavimą, laivavedybą, logistiką ir kitas studijų sritis. Po studijų kariūnai įgyja pirmąjį karininko laipsnį ir tampa leitenantais. Mokiniai sužinojo akademijos misiją, tradicijas, privalumus ir savitumus, atrankos etapus. Lektorė išaiškino priėmimo tvarką, karjeros perspektyvas, studijų galimybę užsienyje. Sužinojome, kokios yra Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšys. Silvija papasakojo, kas ją paskatino rinktis šią profesiją. Pasidalijo savo patirtimi, stojant į LKA, įvardijo dalykus, kuriuos reikia įveikti, norint įstoti į Karo akademiją. Susitikimo metu jaunoji kariūnė kalbėjo ir apie karinį rengimą – kasdieninę kario duoną, kylančius iššūkius, fizinį, psichologinį pasiruošimą ir kariūnų dienotvarkę. Sužinojome, kokios asmens savybės yra diegiamos būsimam lyderiui: stiprus charakteris, pilietinės, patriotinės savybės, valios ugdymas, paklusimas tvarkai ir taisyklėms. Ji taip pat mielai atsakė į mokinių užduotus klausimus.
Lapkričio 22 d.: į gimnaziją atvyko ambasadorė Lijana Savickienė iš Vilniaus universiteto Studentų atstovybės. VU SA – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai. Lektorė papasakojo, kaip atrodo studentų gyvenimas mokantis universitete, mokiniai sužinojo, kad valstybė teikia paskolas, kurias grąžinti galima per 15 metų po to, kai praeina metai po studijų baigimo (jei tuo metu negali grąžinti sumos, grąžinimą galima atidėti). O jei studentas suprastų, kad netinkamai pasirinko, studijas galės pakeisti arba pasirinkti sustoti. Studentų atstovybė sukūrė bendravimo platformą, prie kurios prisijungus galės išvysti savęs pažinimo testus, ekspertus, kurie patars, kaip pasirinkti studijų kelią, visą informaciją apie finansinę paramą, apie stojimus, renginius ir apie stovyklą, kurios metu galės pasijusti studentais. Prisijunk!
Vitalija Medzevičienė, karjeros specialistė
Lapkričio 25 d. Ignalinos kultūros centre vyko geriausių sportininkų pagerbimo ceremonija. Gražiame renginyje šalia labiausiai per metus nusipelniusių sportininkų rikiavosi ir mūsų gimnazijos merginos su treneriu, gimnazijos fizinio ugdymo mokytoju Tadu Bernotu. Lietuvos moterų regionų čempionate komanda „Merginos“ užėmė antrąją vietą. Kartu su treneriu ištisus savaitgalius aukojo treniruotėms bei varžyboms ir mūsų gimnazistės Kamilė Filipavičiūtė, Danielė Cvek, Deinisė Sinica, Aleksandra Karpenko. Iškilmingoje ceremonijoje jas ir T. Bernotą pasveikino gimnazijos administracija. Didžiuojamės jomis ir treneriu, sveikiname visos gimnazijos bendruomenės vardu, linkime ir toliau neprarasti sportinio entuziazmo!
Ugniagesys, policininkas, mokytojas, kirpėjas, gydytojas ar lėktuvo pilotas – kuo tik nenori būti vaikai. Ką dirba įvairių profesijų žmonės, mažieji mato knygelėse, per televiziją, pasakoja pedagogai ir tėveliai. Bet visuomet smalsu pamatyti ir susipažinti su tikrais savo sričių profesionalais.
Lapkričio 25 d. jungtinės priešmokyklinės ir ikimokyklinės grupės vaikai su mokytojomis vyko į Ignalinos rajono priešgaisrinės tarnybos Didžiasalio padalinį. Vaikai apžiūrėjo ugniagesių darbo techniką, automobilius, kuriais vyksta į iškvietimą. O smalsiausia – patiems viską išbandyti, tad ugniagesiai leido vaikams pasėdėti automobilyje už vairo, pasimatuoti šalmus, lieti vandenį iš gaisrinės žarnos.
Edukacinė išvyka vaikams sukėlė daug teigiamų emocijų, pažadino smalsumą.
Porą savaičių gimnazijos bendruomenę džiugino buvusio mūsų mokinio Vidmanto Panavo nuotraukų paroda. Pastabus jo žvilgsnis atveria nuostabų gamtos pasaulį ir tiesiog priverčia atkreipti dėmesį į mūsų krašto grožį. Ne vienas dabartinis mūsų mokinys bando fotografuoti, tad iš Vidmanto nuotraukų tikrai gali pasimokyti įsižiūrėjimo meno, gebėjimo laiku užfiksuoti nepakartojamą akimirką.
Septintokai su mokytoja Nijole Keraitiene aplankę parodą pasirinko nuotrauką, kuri labiausiai patiko, ir keletu sakinių aprašė įspūdžius. Sunkiausia užduotis buvo išsirinkti vieną kūrinį, nes jie visi traukia akį. Daugumai pavyko vaizdžiai ir glaustai išsakyti mintis, tad tikrai pasisėmėme kūrybiškumo.
Vakaronės „Mes – pasienio vaikai“ idėja gimė 2020 m., Lietuvai minint Pasienio tarnybos šimtmetį. Tačiau dėl dvejų pandemijos metų ją pavyko įgyvendinti tik šįmet. Visi jau pasiilgę gyvo bendravimo, susitikimų, renginių, tad gimnazijos aktų salė sunkiai sutalpino žiūrovus ir dalyvius.
Šių metų vakaronę nusprendėme organizuoti kaip koncertą-Jaunųjų pasieniečių būrelių varžytuves. Nuo 2008 m. mūsų mokykloje su tokiu būreliu dirbantis pasienio pareigūnas Andrejus Matvėjevas į renginį atsivežė ir Ignalinos Česlovo Kudabos bei Vidiškių gimnazijų būrelių komandas. Ir veikla užvirė! Po komandų prisistatymų vakaro vedėjai IIIg klasės mokiniai Danielė Cvek, Ligitas Artomovičius ir IIg klasės mokinė Kamilė Filipavičiūtė trumpai apžvelgė Lietuvos sienų kaitą: juk susikūrusi valstybė iškart turi pradėti saugoti savo teritoriją. Tai vaizdžiai iliustravo mokytojo Stasio Keraičio parengta pateiktis. Atskirą vietą sienų kaitos istorijoje užima Tverečiaus kraštas, kuris nuo 1920 m. priklausė Lenkijai, po 1939 m. Baltarusijai, o kai galų gale 1940 m. atiteko Lietuvai, ji jau buvo tarybinė… Tad Nepriklausomybė mus pasiekė tik 1990 m. Kovo 11-tą.
Apžvelgus istoriją, komandų laukė užduotys, susijusios su koncerto numeriais. Mūsų skardžiabalsė Kamilė Filipavičiūtė padainavo Kristinos Skrebutėnienės dainą „Ainu pasieniu“ apie mergelę, kuri ėjo ežerėlin vandenėlio su „aukselio viedrais, sidabro nėšiais“. Ar sugebės mūsų jaunieji pasieniečiai šitaip vandenėlį nešti? Kiekvienas komandos narys turėjo kuo greičiau naščiais pernešti vandens sklidinus kibirėlius per sceną, perduoti kitam ir kuo mažiau išlaistyti. Buvo ir juoko, ir baimės, nes didelė dalis jaunuolių niekada nebuvo susidūrusi su tokia „technika“. Bet visiems viskas pavyko, o ir vandens beveik nenusilaistė.
Kitos užduotys siejosi su krašto istorija. Būrelis „Kūrybinės dirbtuvės“, kuriam vadovauja mokytoja Nijolė Berdikšlienė, įtaigiai suvaidino vaizdelį apie knygnešį Aleksandrą Telyčėną iš Pošiūnų, kurio ieško caro žandarai. Komandų nariams reikėjo atsakyti, apie kokį istorinį laikotarpį čia kalbama. Meninės raiškos būrelio su mokytoja Valentina Sinkevič padainuota daina „Tverečiaus žmonėm daug vargo teko“, iliustruota ir pateikties nuotraukomis apie Pirmojo pasaulinio karo nusiaubtą kraštą, taip pat nesukėlė didelių sunkumų komandoms apibūdinant istorinį laikotarpį. O dainą „Aplink Tverečių lygūs laukeliai“ teko dainuoti visiems kartu.
Daugkartinis „Tramtatulio“ ir kitų tarminių konkursų laureatas abiturientas Algirdas Pauliukėnas paporino autentišką tarmišką pasakojimą, kaip „devyniolikiais metais mainės valdžios trys“, o komandos turėjo atsakyti, kokios gi valdžios „vienu dienu Grigo Jonų atamušė“. Mokytojos Aldonos Misiūnienės suburta vaikinų ir merginų grupė padainavo dainą, kur berneliai klausia rusiškai, o mergelės atsako lietuviškai. Tą dainą mokytoja iš savo mamos išmoko. Jaunieji pasieniečiai turėjo sukurti istoriją, kaip tokia daina galėjo atsirasti. Gal ir nelabai lengva jiems buvo įsivaizduoti, kad tai amžina pasienio, paribio realybė…
Kita užduotis buvo susijusi su ryškiausiomis krašto asmenybėmis. Ekrane buvo rodomos jų nuotraukos ir pabirai išmėtyti vardai, pavardės bei užsiėmimai. Visa tai reikėjo sudėlioti tinkama tvarka. O po to į sceną įsiveržė nelegalai, kuriuos sėkmingai vaidino septintokės. Po šokio kovinės savigynos veiksmais visus juos „nukenksmino“ būrelio narė Jovilė Kaukėnaitė. Komandos turėjo atsakyti į klausimą, ką turėtų daryti pilietis, pamatęs nelegalius migrantus.
Ir paskutinė užduotis buvo susieta su pasienio pareigūnės Jolantos Vaickuvienės kalba. Ji, kaip ir dar apie dvidešimt mūsų mokyklos mokinių, savo gyvenimą susiejo su pasieniu. (Į vakaronę kvietėme juos visus, bet atvykti galėjo tik keli: Inga Saplytė ir Eimantas Misiūnas.) Tad Jolanta pasakojo apie savo darbą, jai padėjo ir Andrejus Matvėjevas, o komandos turėjo nurodyti, kokios būdo savybės būtinos pasieniečiui.
Varžytuvių taškus visą vakarą kruopščiai skaičiavo direktorė Jelena Tumanovienė, pavaduotoja Jūratė Sereičikienė, pareigūnė Jolanta Vaickuvienė. Tad kol jos suvedinėjo rezultatus, jautriomis dainomis žiūrovus pamalonino trio „Vėtrungė“, mūsų muzikos mokytojos V. Sinkevič suburtas.
Nors surinktų taškų skaičius šiek tiek ir skyrėsi, nugalėjo draugystė. Kiekviena komanda gavo padėką, visais pasidžiaugta, visi pagirti. Vakaronėje dalyvavęs rajono meras Justas Rasikas savo kalboje pajuokavo, kad komandų nusiteikimas priklauso nuo atstumo iki pasienio: didžiasaliečiai susikaupę ir pasiruošę gintis, vidiškiečiams ir ignaliniečiams pasienis gerokai toliau, tad jie taip rimtai ir nenusiteikę. Džiugu, kad meras, pirmąsyk dalyvavęs mūsų vakaronėje, galėjo savo akimis pamatyti, kaip į gimnaziją sueina ir senas, ir mažas, kaip šie renginiai sutelkia bendruomenę. Paskui J. Rasikas ir administracijos direktorė Lina Gladkauskienė įteikė savivaldybės padėkos raštą pareigūnui Andrejui Matvėjevui už ilgametį kruopštų pedagoginį darbą, jaunimo fizinio pasirengimo, pilietiškumo ir patriotinių jausmų ugdymą per Jaunojo pasieniečio būrelių veiklas.
Po renginio neskubėta skirstytis, nes valgykloje visų laukė skani pasieniečių košė, mūsų virėjų iškeptas obuolių pyragas su karšta arbata ir mero atvežti du šakočiai, kurie greit buvo sudoroti. Kas norėjo, fotografavosi prie gimnazijos sienelės, vaikščiojo ir dairėsi po kasmet atsinaujinančias mokyklos erdves. Džiaugiamės dailės mokytojos Ingos Pajarskienės karpiniais, papuošusiais sceną, ir jos su keramikos būrelio mokiniais pagamintais medaliais, kuriais apdovanoti ir svečiai, ir labiausiai pasižymėję vakaronės dalyviai. Širdingai dėkojame buvusiam mokiniui Vidmantui Panavui, taip pat dirbančiam pasienyje, už nuostabią fotografijų parodą, kurioje tikro menininko žvilgsniu įamžintas ryčiausio Lietuvos pakraščio gamtos grožis.
Mus džiugina gražus bendradarbiavimas su Tverečiaus pasienio užkarda, džiaugiamės buvusiais mokiniais, radusiais savo profesinį kelią, nuolat mus palaikančia Didžiasalio bendruomene, o ypač džiaugiamės dabartiniais gimnazistais: kūrybingais, jaunatviškais, drąsiais. Juk ne be reikalo direktorė baigiamajame žodyje sakė: mes esame pakraštys, bet ne užkampis.
Jungtinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo grupės paminėjo Tarptautinę tolerancijos dieną. Išpuošė namus, kuriuose tilpo visi, kad ir kokie skirtingi būtų. Ir „pastatė“ kiekvienas savo namelį, kuriame smagu, saugu ir gera gyventi.
Lapkričio 16 d. Ignalinoje vyko pradinių klasių kvadrato varžybos. Mūsų komanda, kurioje žaidė ketvirtokės Aurėja Jurkevičiūtė, Aurėlija Palčevskaja, Vesta Talačkaitė, Andreja Tarasova, trečiokai Artūras Šunevičius, Ignas Vaškevičius, Evelinas Baliko, Aurimas Palčevskis, Aironas Andrikis, Aistė Mikulėnaitė, užėmė antrą vietą bendroje įskaitoje, o tarp kaimo mokyklų jie buvo pirmi. Todėl mokiniams ir jų vadovui Andrejui Matvėjevui teks garbinga misija kovoti zoninėse varžybose. Sveikiname ir didžiuojamės!
